Kada baigsis eksperimentas?..

Matydamas mūsų išrinktųjų vargus ieškant kur sutaupyti lėšų ir planuojant mažinti pensijas bei atlyginimus mažiausiai uždirbantiems žmonėms, norėtųsi sužinoti, kiek procentų viso biudžeto lėšų šiuo metu yra skiriama valdymui, pradedant Briuseliu, Prezidentūra, Seimu, ministerijomis baigiant apskritimis, savivaldybėmis ir seniūnijomis.

Jeigu mes dar pridėtume juos aptarnaujančius žmones, kad mūsų valdantieji jaustųsi gerai ir patogiai, manau, kad susidarytų labai didelė suma. Būtų įdomu palyginti tas išlaidas mūsų valstybėje su kitų valstybių išlaidomis procentais nuo surinktų į biudžetą lėšų.

Galbūt jau laikas pradėti gyventi pagal galimybes ir valdymo išlaidas susieti su biudžetu, skiriant mažesnę dalį surinkto biudžeto.

Nejaugi visą laiką galima kvailinti, eksperimentuoti su Lietuvos žmonėmis be atsakomybės? Kaip mūsų išrinktieji sugeba skirstyti lėšas, jau įsitikinome per visus nepriklausomybės metus būnant ir keičiantis vis toms pačioms partijoms.

Netikiu, kad ir naujoji prezidentė viena ką nors galėtų pakeisti. Kyla tik vienas klausimas - ar Lietuva dar priklauso visiems, ar tik saujelei žmonių, kurie gali daryti, ką nori, ir eksperimentuoti su likusiaisiais?

Kad netrūktų lėšų valdantiesiems, siūlyčiau akciją: padidinti pensinį amžių, mažinti pensijas ir minimumus ir, manau, praėjus tam tikram laikotarpiui, biudžetas papilnėtų ir būtų galima įsteigti dar porą ministerijų, tarpinių valdžios institucijų tarp ministerijų ir apskričių ir tarp apskričių ir savivaldybių. Be to, seimūnų skaičių būtų galima padidinti trigubai ar net daugiau.

Jeigu patys nesugebame tvarkytis, gal geriau būtų pasiprašyti į kokios tai šalies sudėtį, tada nebereikėtų iš bado bėgti į kitas šalis uždarbiauti, gautume tos šalies socialines garantijas ir nebereikėtų išlaikyti tiek dykaduonių, kurių dirbantieji jau nebepajėgia išlaikyti.

Nemanau, kad mano rašinys ką nors pakeis ir vargu ar jūs jį spausdinsite, bet jeigu visi laikraščiai pradėtų apie tai rašyti, diskutuoti, tikiu, kad būtų galima iš valdančiųjų pareikalauti įstatymų, kurie reglamentuotų ir jų atsakomybę.

Bronius ŠERTVYTIS