Ką ir kodėl sakome atžaloms
Mano vaikystės draugė iki šiol negali atleisti fakto, kad dėl gero mokymosi prieš daugelį metų buvau išsiųsta į Arteką - tokią pionierių stovyklą prie Juodosios jūros. Tas Artekas buvo sovietmečio vaikų svajonių viršūnė. Kai susitinkame, ji nuolat prisimena, kaip ją "tarkavo" mama ir senelė: "Va, Gražina gerai mokosi, tai ją į Arteką išsiuntė. O tu - tinginė."
Kodėl tai čia klostau? Ogi todėl, kad gatvėje, kieme, vasarą paplūdimiuose nuolat girdžiu panašius mamų ir tėvų lyginamuosius priekaištus savo atžaloms. Dėl to, kad atžalėlė ne taip valgo, kaip draugės dukra ar sūnus, ne taip žaidžia, kaip tas ar anas, ne taip elgiasi, ne taip kalba. O ypač skaudu dėl mažylių, kai šie netgi be jokios priežasties apšaukiami siurbėlėmis, šliužais, paršais, o ir visai necenzūriniais "vardais". Taip ir norisi paskaityti pedagoginę paskaitą, nors pedagoginio išsilavinimo ir neturiu. Bet juk ir be tokio išsilavinimo nesunku suvokti, kad vaikas, nuolat kiaulinamas, galų gale pradės kriuksėti. O lyginamas su kitais kažkuo esą geresniais ir pranašesniais vaikais tikriausiai užaugs visiškas nevykėlis, nes galų gale tėvų bus įtikintas nuo mažumės toks ir esąs.
Pastebiu ir kitą "perlenkimą", kai tėvai be galo, be krašto savo atžalai kartoja, koks jis nuostabus, gražus, protingas. Ir štai tokia namuose tėvų, senelių išpopinta "asabėlė", atsidūrusi darželyje tarp kitų vaikų, staiga praranda savo išskirtinumą... Pyktis, apmaudas ir kerštas pagal jėgeles: duoti per galvą, pastumti, atimti ir t. t.
Taigi, galvokime, kaip bendraujame su savo vaikais, prisimindami, kokias nuoskaudas esame patyrę iš savųjų tėvų.
Akcijos
Ponia Vaiva pasakojo, kaip prekybos centre ji "užkibo" ant akcijų maisto produktams. Deja, kasoje į čekį "gulė" visai ne akcijinės kainos. Kai ji dėl to pasipiktino, kasininkė paaiškino, kad akcijos terminai jau baigėsi. Tik štai akcijines kainas nukabinti "užmiršo". "Pasakiau, kad nukabintų tas kainas. Kasininkė patikino - nukabins. Po kelių valandų eidama pro šalį vėl užsukau į prekybos centrą pažiūrėti, ar iš tiesų. Akcijinės kainos kaip kabojo, taip ir liko", - pasakojo p. Vaiva.
O štai ponas Jonas kitame prekybos centre "pasimovė" ant statybinių medžiagų pardavimo nuolaidų. Apėjęs visus skyrius jis matė akcijų popierėlius, tik ne tas žadėtas nuolaidas.
GRAŽINA [email protected]
Rašyti komentarą