Gražinos skiltis

Kalba

Prieš kelias dienas "Vakarų ekspreso" numeryje buvo išspausdintas Vytauto Čepo straipsnis "Dideli darbai prasideda palėpėse", kuriuo jis kvietė neabejingus lietuvių kalbai žmones rinktis I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje. Šiame straipsnyje jis, be kita ko, rašė: "Turiu vilties, kad dar yra žmonių, neabejingų gimtajai kalbai, besipiktinančių jos niekinimu, tų, kuriems skauda širdį matant ant aukščiausių pastatų šviečiančius užrašus svetimomis kalbomis, tų, kuriems gėda žiūrėti, kaip už sekundę abejotino dėmesio jauni žmonės trypia savo tėvų kalbą."

Sprendžiant iš skaitytojų reakcijos į šį straipsnį, V. Čepo viltys pasitvirtino. Štai ponas Donatas teiravosi, kur yra valstybinės kalbos prievaizdai, o kartu siūlė rengti mitingus ir piketus ne tik dėl buitinių reikalų, bet ir dėl gimtosios kalbos išsaugojimo.

Ponui Remigijui atrodo, kad mes puikiai apsigynėme nuo lietuvių kalbos taršos rusų kalba, tačiau esame bejėgiai prieš anglicizmų invaziją. O ponia Dalia pastebėjo štai ką: "Ne tik jaunuomenė, bet ir garbaus amžiaus žmonės visai nebesirūpina lietuvių kalbos turtingumu. Tik teoriškai didžiuojamės turį po kelis ar keliolika vieno žodžio sinonimų. O ar jais naudojamės? Ar pažvelgiame į sinonimų žodyną, norėdami atrasti ne standartinį, nenuvalkiotą žodį? Ar apskritai pavartome lietuvių kalbos žodynus, į kuriuos tiek perlų yra sudėjęs Jablonskis?" - klausimų šūsnį pažėrė ponia.

Ir kažin, ar bent vienas, skaitantis šias eilutes, į tuos klausimus galėtų atsakyti teigiamai. Gal ir gerai, kad V. Čepas kviečia burtis bendraminčius. Gal sukrusime, gal pagaus azartas vartoti ne nuvalkiotus, o ieškoti ir rasti pamirštus, bet tokius vaizdingus lietuvių kalbos žodžius.