Gražinos skiltis

Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

Svajonės prie Svajoklio

Ponia Zita, prisistačiusi močiute, "Vakarų eksprese" perskaičiusi, kad berniuko skulptūrėlei M. Mažvydo alėjoje suteiktas Svajoklio vardas, skilčiai parašė štai tokio turinio laišką: "Labai patiko išrinktas vardas. Jo autorei linkiu, kad pildytųsi visos gyvenimo svajonės. Užplūdo mane prisiminimai, net ašarą nubraukiau. Tikiu, kad ne viena klaipėdiečių porelė prie tos skulptūros skirs pasimatymus. Prisiminiau ir savo pirmąjį pasimatymą su būsimu vyru 1963 m. rugsėjo 6 d. prie "Švyturio" kino teatro. O dabar jau 20 metų su vyru einu susitikti į Lėbartų kapines. Iš didelių svajonių beliko rūpestis, kaip išgyventi žiemą ir sulaukti pavasario be mokesčių skolų. Pažįstu moterį, kuri prisipažino: einanti anksti gulti, kad nereikėtų valgyti vakarienės, ir taip sutaupytų. Tauposi ir mokesčiai už elektrą.

Kaskart, važiuodama į "Dituvos" sodus, svajoju, kaip saugiai nuo autobusų stotelės iki savo sklypo nueiti, nes čia palaidi laksto šunys kaip veršiai. Belaukdamos autobuso, tokios pat kaip ir aš našlės dalinamės būdais, kaip likti neužpultoms tų šunų. Tai kelios prisipažino renkančios ir net parduotuvėje perkančios kaulus, kad turėtų ką alkaniems šunims numesti ir taip išsipirkti galimybę likti neapkandžiotoms. Kai bandom skųstis sodų valdžiai, pataria kalbėtis su šunų šeimininkais. Gaila, kad nebeturim vyrų, kurie mumis nuo piktų šunų ir žmonių apgintų. Tarsi pasityčiojimas iš mūsų Dituvoje atsirado... Našlių gatvė.

Pavasarį "Dituvos" soduose išsirinkome naują jauną ir energingą pirmininką. Jis žadėjo, kad apleistų sodų šeimininkus privers bent žolę nusipjauti, kad kaimynams neitų piktžolių sėklos ir šaknys. Deja, tai tebuvo tik pažadai. Kodėl žmonės taip lengvai mėto žodžius, kol įeina į valdžią? Ne tik šiuo atveju, bet ir parlamentarai. Mieli Lietuvos žmonės, būkime atsakingi už savo žodžius ir darbus. Nežeminkime vieni kitų, o ypač silpnesnių. Gerbkime save ir kitus, skirkime pasimatymus prie Svajoklio ir pasidžiaukime vis dėlto tokiu gražiu gyvenimu."

Štai tokios "paprasto žmogaus iš gatvės" mintelės ir svajonės. Ne globalinės, mažytės. Bet juk iš smulkmenų ir dedasi mūsų didesni ar mažesni gyvenimai.

Kas auga Lietuvoje?

Laikraščio skaitytoja atsiuntė tokio turinio replikėlę: "Nuėjau į prekybos centrą, nusipirkau šviežių bulvių iš Egipto, ridikų iš Kinijos, lenkiškų agurkų, izraelietiškų salierų. Norėčiau išsiaiškinti: ar Lietuvoje dar kas nors auga, išskyrus kainas?"

GRAŽINA [email protected]