Gerbk tėvą ir... tėvą?

Kai praėjusios savaitės "Skaitytojų eksprese" buvo išspausdinti pasvarstymai apie šeimas ir vaikų auklėjimą, neatmetant ir "beržinės košės", "Vakarų ekspreso" interneto portale www.ve.lt dėl to kilo rimta diskusija.

Skaitytoja

Šaunu, kad prabilote apie tai, kas kiekvienam galvoje sukasi. Man skaudžiausia, kad šiuolaikinei moralei nėra nieko šventa. Viskas liberalizuojama ir modernizuojama. Šiuolaikinis žmogus galvoja, kad jis yra protingesnis ir pranašesnis už prieš jį gyvenusius. Ir jis įsitikinęs, kad visa ko pradžia ir pabaiga yra politika ir reguliavimas. Kontrolė, teises aktai tokiam atrodo vieninteliai vedliai. Anksčiau pagrindinis "teisės aktas" buvo 10 Dievo įsakymų, kurių vienas - "Gerbk savo Tėvą ir Motiną." Na, o mūsų teisės aktuose, regis, labai netrukus rasis priesakas - gerbk mamą ir mamą arba tėvą ir tėvą...

Romena

Mano sūnui - 28-eri, ir aš juo didžiuojuosi. Jo meilę jaučiu net per atstumą, žinau kad visada sūnaus petys bus man atrama ir bet kada bus ištiesta jo pagalbos ranka. Dėmesys, žodis, atvirumas, meilė ir kantrybė - jokios rykštės ir "košės" negali padėti geriau už tai. Labai lengva pareikalauti ką nors padaryti arba uždrausti. O paaiškinti, kodėl negalima arba kodėl vieną ar kitą darbą reikia padaryti ir kas nutiks, jeigu nepaklusi, - dažnai pritrūkstame ir laiko, ir kantrybės. O ir pasakyti vaikui, kaip jį mylime, dažnai neberandame laiko, o gal tiesiog manome, kad tai savaime aišku ir kam kartoti? O pasakyti reikia. Ir neslėpkime savo jausmų. Jeigu vaikas kažką padarė ne taip ar nepaklausė, kodėl iškart pratrūkstame pykčiu? Gal tiesiog parodykite, kad skaudu, kad jaučiatės nuvilti. Ir taip bendrauti reikėtų nuo to amžiaus, kai vaikas pradeda kalbėti, o ne tuomet, kai jis jau pradeda keiktis. Svarbiausia, ko turėtume išmokti, tai kalbėtis, o ne tik reikalauti. Kiek tenka pastebėti, dabar bendravime su vaikais dominuoja tik reikalavimai ir priekaištai.

Sima:

"Mylėk kaip dūšią, krėsk kaip grūšią", - sakydavo mano tėvelis. Bet tik dabar, kai aš pati jau greitai būsiu močiutė, suvokiau, kad būtent tėvas nė vieno iš mūsų trijų augusių vaikų nė karto neužgavo. Bet kai prisimenu, kiek tėtis su manim bendravo, kiek pasakojimų, pasakų pripasakojo, kiek eilėraščių išmokė ir gražiausių gamtos vaizdų prirodė... Širdimi ir meile tėvai mus augino, bet kai nusikalsdavome - turėdavome pasiaiškinti. "Analizė" būdavo išsami ir su visais pavyzdžiais bei išvadomis... "Kad šeimai nepadarytum gėdos", - buvo pagrindinis jų leitmotyvas. Šeima buvo stuburas, ašis ir pagrindinis uostas, iš kurio negalėjo išeiti joks blogis ir jokios šiukšlės. Šeima buvo šventas reikalas. To dabar žmonės nebesupranta. Šeima, kaip visuomenės ląstelė, nebeteko prasmės. Todėl nenuostabu, kad ir nūdienos jauni žmonės gyvena kas sau, kaip išeina ir kaip nori. Jų vaikai taip pat. Supraskim vieną paprastą dalyką - negali stovėti namas (nors ir pats gražiausias), jei jis neturi pamatų. Taip pat negali būti ramus, protingas ir mylintis žmogus, užaugęs be šeimos ir tėvų meilės. Pirmiausia turi būti rami ir mylima bei mylinti motina, protingas ir "nerujojantis" tėvas. Tuomet ir vaikai gaus iš jų viską, ko reikia. Kai matau šiandienos moralės grimasas, labai nervinuosi.

Petras:

Mieli tėveliai, realiai vaikus auklėjate savo pavyzdžiu. Todėl pykti ant jų tiesiog beprasmiška. Vaikai suvokia, kai ant jų pykstama be pagrindo, o tėvai labai mėgsta dėl asmeninių problemų išsilieti ant vaikų. Vaikai labai greitai pagauna deklaruojamą ir realiąją teisybę. Mylėkite vaikus savo ir viskas bus gerai. Turiu kaimynų su mažais vaikais ir matau, kaip jie bendrauja. Vienas kaimynas nuolat šaukia ant savo dukros. Užuot normaliu tonu paklausęs, kur užsilaikė po pamokų, jis rėkia taip, kad visas namas girdi. Kiti kaimynai turi 2 metų dukrytę. O pas juos nuolat vyksta baliai su trankia muzika ir išgertuvėmis. Dar vieno pono vaikui - 10 metų. Jam nuolat duodama nemažai pinigų. Ir tas vaikėzas tiesiog žemina savo bendraamžius, nes jaučiasi visatos bamba. Taigi mūsų vaikai - mūsų veidrodis.

Abringa

Turiu tris nuostabius vaikučius, kuriuos labai myliu ir gerbiu. Kad ir ką sakytumėt, rykštelę retkarčiais panaudoju savo vaikučių labui! Ir nereikia sakyti, kad tėvai, kartais vaikus pamaitinantys "beržine koše", yra tamsūs žmonės, neišmanantys apie vaiko širdį ar nemylintys savo vaikų. Pažiūrėkit, kas dabar darosi, - jokios pagarbos mokytojams, seniems žmonėms. Nes viskas leidžiama, akcentuojamos tik vaikų teisės ir visiškai - jokių pareigų. Jei tėveliai laiku būtų įkrėtę šiems akiplėšiškiems jaunuoliams "beržinės košės" ir paaiškinę, už ką bei kodėl, manau, tokių nesąmonių jie nekrėstų.

Agnė

Dėl to ir kyla diskusijos, ginčijamasi. Nes viena mama, gink Dieve, šaukia nemušti, o kitai rykštė - pats tas. Ne visi vaikai ir ne visi žmonės vienodi. Vienas žodžių visai negirdi, nepriima jų, o daro, kaip jam atrodo reikalinga. Kiekvienas mūsų turim šalia gyvenančių šeimų pavyzdžių. Dar 4-5 metų būdamas vienos mano pažįstamos sūnus ją gąsdindavo: vos pabartas, pareikšdavo iššoksiąs pro langą. Visokias isterijas ant žemės parkritęs krėsdavo, klykdavo, kol pamėlynuodavo. O ji bijojo, ką nors jam pasakyti. Tik maldavo, gražiuoju prašė, kad šis taip nesielgtų. Pasisiūliau jį paauklėti savo metodais. Bet kai jį man patikėjo, tų metodų net neprireikė. Vadinasi, supranta, kas galima ir kas ne. Ir su kuo galima taip elgtis, o su kuo ne. Kai paprašydavo nueiti į parduotuvę parnešti duonos ar pieno, be užmokesčio neidavo. Nors pats valgė ir po šiai dienai valgo. Jam jau 24 metai. Nesiskaito su mama ir įvairiais adresais ją pasiunčia. Tiesiog padaryta auklėjimo klaida - rykšte nebuvo "šventintas".

Mama

Dėl vaikų auklėjimo net neverta ginčytis, nes diskusijose negimsta tiesa. Kiekvienas turime savo nuostatas, vertybes ir jas giname - ne žodžiu, ne ginklu, ne įrodinėdami kitiems savo teisumą, o tiesiog gyvendami pagal jį. Niekas manęs neįtikins, kad vaikus reikia auklėti rykšte. Tas, kuris bando tai įrodyti, man yra tamsus žmogus, nieko neišmanantis apie vaiko širdį ir tiesiog nemylintis vaikų. Kaip šauksi, taip atsilieps.

Pati tema diskredituoja jos autorius. O Biblijoje, anot Umberto Eco, yra visi įmanomi siužetai. Todėl ją cituojant galima pateisinti ką tik nori. Tikslas pateisina priemones. Makiavelistų žaidimai.

"Vakarų ekspreso" nuotr.