Estijos ambasadorė Lietuvoje: kritiškai svarbu prisidėti prie regiono ekonominio augimo

COVID-19 krizė, visi jos suvaržymai bei ekonominis poveikis atskleidė tikrąją valstybių bendradarbiavimo svarbą. Pasikeitusiame pasaulyje anksčiau atrodę menki procesai ir veiksmai tapo neišvengiamais. 

Pirmajame Trijų jūrų iniciatyvos užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris buvo surengtas Taline birželio pabaigoje, joje dalyvaujančios šalys susitarė atsižvelgti į regiono interesus vyriausybiniu lygiu, kaip tai išdėstyta Trijų jūrų platformoje. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pabrėžė išaugusį nacionalinės valdžios vaidmenį iniciatyvoje, vienijant infrastruktūrą ir šalinant ryšio spragas bei siekiant naujo regiono ekonominio augimo. 

Iki COVID-19 krizės Trijų jūrų regionas pasižymėjo sparčiausiu ekonominiu augimu Europoje: vidutinis BVP augimas pastaruosius penkerius metais siekė 3,5 procento, palyginti su Europos sąjungos 2,1 procento vidurkiu. Šiuo metu prognozės numato Europos Sąjungos ekonomikos mažėjimą 7,4 procento. Kritiškai svarbu nustatyti visas galimybes, kaip bendromis pastangomis prisidėti prie atsinaujinusio mūsų regiono ekonominio augimo. 

Viena iš pastarosios krizės pamokų yra būtinybė užtikrinti įvairius saitus bei nepriekaištingą jų funkcionavimą. Tai taip pat yra ir vienas iš pagrindinių Trijų jūrų iniciatyvos tikslų. Taigi tai gali tapti svarbiu papildomu pasirinkimu siekiant nuolatinio ekonominio augimo per infrastruktūros ir kitų tokių gyvybiškai svarbių jungčių, kaip geležinkeliai, sausumos keliai, energetikos linijos, naftos ir dujų vamzdynai bei ryšių kanalai, plėtrą. 

Koordinuotais Trijų jūrų valstybių veiksmais siekiama suteikti naujų jėgų mūsų ekonomikai. Tai turėtų tiesiogiai atsispindėti ir svarbiose investicijose į infrastruktūrą. Tokios investicijos būtų susijusios su ilgalaikėmis sutartimis bei stabiliomis įmonių ir darbuotojų pajamomis. Tai pagerintų verslo aplinką ir sukurtų naujų veiksmų plėtros bei naujų verslo modelių sukūrimo galimybių. 

Estijos požiūriu, pabaigus pagrindinį „Rail Baltic“ projektą, jis taptų geru sprendimu, kuris leistų transportuoti daugybės įmonių gaminius bei sukurtų papildomą Baltijos šalių jungtį su Centrine Europa. „Rail Baltic“suteikia galimybę keliauti traukiniu į pietus – į Italiją ir Viduržemio jūros šalis. O ateityje ketinamas užbaigti tunelis tarp Helsinkio ir Talino per Suomiją sujungs mus su šiaurės Norvegija ir Arkties vandenynu. Šiaurės–pietų krypties greitkelių plėtrai taip pat svarbus sausumos kelių transportas, o Trijų jūrų iniciatyva yra akstinas „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“ plėtrai.

Siekiant įrodyti regiono sėkmės troškimą ir užtikrinti bendrus tikslus, buvo įsteigtas Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas, skirtas sustiprinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą tarp iniciatyvos šalių ir partnerių. Naujas svarbus etapas buvo pasiektas vasario mėnesį, kai buvo paskelbta apie fondo veikimą. Jo patikimumas sulaukė papildomo sustiprinimo, kai Jungtinės Valstijos neseniai pažadėjo prisidėti prie fondo iki 1 milijardo JAV dolerių. Estija jau prisijungė prie fondo, o visos iniciatyvoje dalyvaujančios šalys kviečiamos padaryti tą patį.

Kitas Trijų jūrų iniciatyvos valstybių ir verslo viršūnių susitikimas vyks Taline spalio 19–20 d. Jame bus siekiama įvertinti ligšiolinius pasiekimus, nustatyti naujus tikslus ir nuspręsti, kokiais būdais iniciatyvai geriausia judėti į priekį.

Mes pamatėme, kokios svarbios sudėtingais laikais yra skaitmeninės platformos ir infrastruktūra, kaip el. paslaugos leido ir toliau gyventi įprastą gyvenimą, net esant nepaprastosios padėties sąlygoms. Elektroniniai sprendimai yra patogūs tiek piliečiams, tiek įmonėms, suteikia nepakeičiamą paskatą ekonominiam klestėjimui. Sumanus susijungimas visų pirma reiškia pažangią infrastruktūrą bei skaitmeninį transporto ir energetikos sektoriaus pasirengimą. Jis taip pat yra labiau suderinamas su pasauliniais klimato kaitos tikslais ir sustiprintų mūsų saugumą. Būtent todėl, be transporto ir energetikos problemų, Estija būsimame viršūnių susitikime šį rudenį akcentuos skaitmenizacijos ir sumanaus susijungimo svarbą.