Diskusija: kam vėjas saldžiai suokia, o kam tik stūgauja

Reakcija į 2009 08 27 "Vakarų eksprese" išspausdintą straipsnį "Vėjo jėgainės: poveikis žmogui ir gamtai"

Pasaulio sveikatos organizacija (WHO "Occupational and Community Noise", "Fact Sheet No 258; February 2001"), o ir Europos Komisija (direktyva 200249EB) triukšmą išskyrė kaip labiausiai žmogaus sveikatą neigiamai veikiantį teršalą, kaip vieną iš didžiausių problemų Europoje.

Vėjo jėgainių sukeliamą triukšmą tyrinėjo Didžiosios Britanijos mokslininkai ("UK Departament of Trasport and industry", 2005). Pateiksiu keletą jų išmatuotų skaičių:

E. Pedersen ir K. P. Waye 2004 m. padarė išsamius vėjo jėgainių triukšmo poveikio žmonėms tyrimus ir nustatė, kad jau 32 dB(A) vėjo jėgainių triukšmas sukelia stiprų erzinimą kai kuriems žmonėms, o 40 dB(A) ir didesnis triukšmas sukelia stiprų erzinimą jau daugeliui žmonių.

Kodėl palyginti nedidelio stiprumo garsas taip veikia žmones? Mokslininkai atsako, kad viena iš priežasčių yra vėjo jėgainių spektrinėje triukšmo sudėtyje vyraujantys toli sklindantys žemo dažnio garsai ir infragarsas. Didžiausia toninio garso amplitudė yra 8-125 Hz intervalą. Svertinis A rodiklis mažai atspindi žemus dažnius, o matuojant pagal C svertinį rodiklį, įvertinantį žemus dažnius, triukšmo reikšmė būna net 20-30 dB aukštesnė negu A svertinio triukšmo. Todėl pas mus taikomi triukšmo lygio matavimai toli gražu tinkamai neįvertina faktinio triukšmo lygio.

Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primygtinai rekomenduoja, kad tuo atveju, kai triukšme yra žemo dažnio ir infragarso sudedamoji, triukšmo normatyvas (norma) turi būti atitinkamai sumažinamas. Žemo dažnio garsai ir infragarsas rezonuoja atskirus žmogaus kūno organus ir dalis, o nuo to pablogėja žmogaus savijauta. Ilgalaikis tokio triukšmo poveikis gali sukelti rimtus negrįžtamus procesus organizme, sunkiai išgydomas ligas, kurių visuma yra identifikuota kaip Vėjo jėgainių sindromas (Dr. N. Pierpoint, 2009).

Apie vėjo jėgainių sukeliamą įtaką žmonių sveikatai ir jų gyvenimo kokybei yra padaryta nemažai išsamių nepriklausomų gydytojų-ekspertų tyrimų (A. Harry, H. G. Leventhall, N. Pierpoint, R. McMurtry ir kt.), kurie patvirtina, kad daugumai žmonių, gyvenančių nuo jėgainių iki 3 km, o kartais - ir didesniu atstumu (priklausomai nuo reljefo, kitų faktorių), dėl vėjo jėgainių sukeliamo triukšmo vystosi chroniški nemiga ir nuovargis, pasireiškia galvos skausmai, depresija, klausos sutrikimai, koordinacijos praradimas bei kitos nervinės ir su nervine įtampa susijusios ligos.

Higienos normos

Dabar pažiūrėkime, kaip Lietuvos higienos norma HN 33:2007 apibrėžia leistiną triukšmą:

Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai - nieko baisaus. Tačiau reikia turėti omeny, kad vėjo jėgainių keliamo triukšmo, kuris yra ypač erzinantis, nebus įmanoma išjungti. Net ir skundai Sveikatos apsaugos institucijoms bus bevaisiai, nes specialistai, išmatavę triukšmo lygį, galės tik rankomis paskėsčioti ir pasiūlys gydytis nervus: pagal Lietuvos higienos normas, nei suaugusiųjų, nei vaikų ir kūdikų, senų ar ligotų žmonių sveikatai pavojaus nėra. Tik įdomu, kodėl Pasaulio sveikatos organizacija ("Guidelines for Community Noise", 1999) nustatė ir rekomendavo 30dB (A) maksimalią triukšmo ribą miegamosiose patalpose. Atsakymas vienareikšmis - tyrimais buvo nustatyta, kad aukščiau šios ribos žmonėms prasideda patologiniai miego sutrikimai.

Ekologija ir ekonomiškumas

Prisipažinsiu, kad ilgą laiką ir pats buvau didelis vėjo jėgainių, kaip ekologiškos, ekonomiškos elektros energijos gamybos būdo šalininkas. Tačiau pradėjęs domėtis, radau ne tik reklaminius bukletus, bet ir mokslinių tyrimų apie vėjo jėgainių daromą žalą žmogaus sveikatai išvadas. Didžiulę nuostabą sukėlė tai, kad profesorius J. Lovelock savo knygoje apie pasaulinį atšilimą remiasi Jungtinės Karalystės Karališkosios inžinierių sąjungos ("Royal Society of Engineers") 2004 metų ataskaita, kurioje pažymima, kad vėjo jėgainės yra didelė našta valstybei, nes jų gaminama energija yra gerokai (2-5 kartus) brangesnė už bet kokią kitą ir nėra galimybės ją ateityje padaryti pigesne.

Gal mums energijos kaina neturi didelės reikšmės - svarbiausia energetinė nepriklausomybė? Tačiau pabandykim atsakyti į klausimą, ar gali vėjo jėgainės užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą? Vargu, nes vėjo jėgainių darbas tiesiogiai priklauso nuo vėjo stiprumo. Tad toks tas ir saugumas, priklausantis nuo orų. Be to, siekiant užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, šalia vėjo jėgainių būtina įrengti energijos galingumą balansuojančias įprasto kuro elektrines, kurių pajėgumas turi beveik siekti vėjo jėgainių galingumą. Išeina taip, kad turėsim ne tik brangią, bet ir ne ką mažiau orą teršiančią elektros energiją.

Sakoma, jog negalima trukdyti vėjo energetikos vystymui, nes tai esąs strateginis valstybės uždavinys, politika. Argi? Nacionalinės energetikos strategijos 8 straipsnyje pabrėžiama, kad pagrindinis energetikos strategijos tikslas yra "užtikrinti PATIKIMĄ ir saugų energijos tiekimą MAŽIAUSIOMIS IŠLAIDOMIS ir MINIMALIA APLINKOS TARŠA, nuolat didinant energetikos sektoriaus veiklos efektyvumą". Tad kokį Strategijos kriterijų atitinka vėjo energetika?

Mokykimės iš svetimų klaidų

Natūraliai kyla klausimas, kaip kitų Europos šalių vyriausybės nustatė šiandienines normas, įteisinančias vėjo jėgainių statybą atstumais, nors ir daug kartų didesniais negu leidžiama Lietuvoje, bet vis tiek luošinančiais žmonių gyvenimus?

Panašu, kad kur tik žengsi, atsitrenksi į finansus - klaidos pripažinimas grėstų milijardinėmis kompensacijomis nukentėjusiems. Tačiau faktų apie neigiamą vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai yra daugiau nei reikia, ir jų vis daugėja, todėl tik laiko klausimas, kada tai bus pripažinta oficialiai. Šiandien Lietuva dar galėtų pasimokyti iš svetimų klaidų, bet mes, kaip jau įprasta, nemąstome savo galva, o lyg avinai žiūrime į kaimynus ir taikome jiems į koją, užuot pradėję eiti žmonių gerovės kūrimo keliu (tai ir turėtų būti valstybės funkcija). O tereikia tiek nedaug, bet kartu ir tiek daug - posūkio sąmonėje, kad žmogų imtume vertinti labiau už pinigus ir vienadienę materialinę naudą.

Ar gali vėjo jėgainės užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą? Vargu, nes vėjo jėgainių darbas tiesiogiai priklauso nuo vėjo stiprumo. Tad toks tas ir saugumas, priklausantis nuo orų

Vytautas ŠVANYS,
Gedminų bendruomenės pirmininkas