Būtent taip nutiko klaipėdietei Marinai Daukantienei, kuri 1982 metais su šeima įsikėlė į butą Kretingos gatvėje, jame užaugino sūnų, o kai šis vedė - įsileido ir jo šeimą. Moteris savo vaikui perrašė butą.
Tačiau viskas susiklostė taip, kad po kelerių bendrų gyvenimo metų jauna šeima išsiskyrė. Ne geruoju, o per teismus, kuriuos laimėjo M. Daukantienės marti. Temidės tarnai turtą padalijo taip, kad jai po turto dalybų liktų ir butas. Tas pats, į kurį ji buvo įsileista.
Ir buvusioji marti dalytis plotu su ją į savo butą įsileidusia šeimininke nenori. Todėl teismo procese nefigūravusi M. Daukantienė sulaukė antstolės, kuri pakišo jai ir jos sūnui adresuotą raštą, raginantį vykdyti teismo sprendimą išsikraustyti "su visais daiktais ir asmenimis" per dvi savaites. Terminas baigiasi šiandien.
Ką gi, teismo sprendimu turėsime dar vieną benamę. Teisėtai, pagal civilinę teisę, mat moteris perrašė butą sūnui.
Tiesa, M. Daukantienė dar kurį laiką nakvos savo namuose, o ne kur nors po Mokyklos gatvės viaduku, mat vilčių dar šiek tiek teikia skundas Aukščiausiajam Teismui.
Ne paprastam žmogui vertinti teismų sprendimus - teisinėje valstybėje juos vykdyti reikia. Tačiau galų gale yra ir sąžinė. Bet juk jos balsą ne visi girdi.
Rašyti komentarą