Aukos išniekinimo akcija

Kur tai galėtume pamatyti? Gal senovės Polinezijos ar Fidžio salų kanibalų puotoje? Visai ne - čia pat, Klaipėdoje. Nužmogėjimas įgauna vis didesnį pagreitį. Jau nieko nebestebina jauni vyrai spalvotais veidai, besirausiantys šiukšliadėžėse ir čia pat valgantys rastus maisto likučius. Gamtininkas Č. Darvinas 
  pasakytų, kad tai nauja Homo sapiens rūšis. Bet, pasirodo, vystosi dar kitas porūšis, pasivadinęs tauriu menininko vardu...

Dar senų senovėje, prieš gimstant krikščionybei, Amerikos indėnai ar Afrikos čiabuviai, sumedžioję žvėrį, jo atsiprašydavo, savo dievų prašydavo atleidimo. Ta šventa tradicija išliko iki mūsų dienų. Šiandieninis medžiotojas taip pat pagerbia auką, ant galvos jai uždėdamas eglės šakelę, tyliai pastovi, nusiėmęs iš pagarbos kepurę. Pas mus kaime pagarbiai visi elgdavosi ir su duona, nes ji buvo laikoma šventa. Didi nepagarba būdavo padėti ant stalo apverstą duonos kepalą.

Nesiimu vertinti tai iš krikščioniškos moralės pozicijų. Tegu vertina tie, kurie šitoje srityje yra kompetentingi. Aš vertinu tai tiesiog bendražmogiškai.

Iš skerdienos galima estetiniu požiūriu patraukliai pagaminti mėsos gaminius. Tinkamai juos pristatyti parodose. Ar su didele meile ir išmanymu patiekti ant pokylio stalo. Tai būtų įspūdžio siekimas žmoniškuoju būdu.

O kaip yra dabar? Kažkoks pseudomenininkas sumontavo Vilniuje kelis surūdijusius vamzdžius ir bando įteigti tautai, kad tai yra didis menas. Jūs esate tamsi masė, nieko neišmanote, o štai aš - genijus!

O ko siekiate jūs, menininke Bumbly? Sakote, dirbote su metalu, - nusibodo. Žinoma, metalas kietas, ką čia ir bepridursi. Bet juk yra ir dar kitų minkštų medžiagų. Pavyzdžiui, kokios gražios smėlio pilys ir skulptūros buvo Jono kalnelyje. Jos trumpaamžės, bet žmonių galvose ir širdyse dar tebeturi ilgalaikę išliekamąją vertę. Kokią vertybę jūs kuriate? Ar dar mažai mūsų jaunimas matė siaubo filmų? Ar dar mažai mūsų televizorių ekranuose smurto? Kur yra ta nužmogėjimo riba? Gal jūs vaikštote prarajos pakraščiu?

Yra sakoma: jei gali nerašyti - nerašyk! Šį kartą nerašyti aš negalėjau. To paties norėčiau paprašyti ir jūsų. Jei gali nekurti - geriau nekurk!

Klaipėdietis