Ar Lietuvoje vis dar egzistuoja teisingumas?

Mano dukters Sigitos G. šeima gyvena Vokietijoje. Jie dažnai atvažiuodavo pas mane į Lietuvą. Duktė seniai svajojo sugrįžti į savo gimtą šalį, norėjo, kad ir jos trims vaikučiams Lietuva taptų gimtąja šalimi. Žentui Raineriui taip pat patiko Lietuva.

Pagaliau apsisprendę, prieš dvejus metus jie su visais daiktais persikraustė į Klaipėdą. Vyresniosios dvynukės mergaitės jau Vokietijoje buvo baigusios pirmą klasę, o Klaipėdoje visą vasarą mokėsi rašyti ir skaityti, kad antrą klasę galėtų lankyti jau lietuviškoje mokykloje. Vaikams lengva nebuvo, bet tėveliai buvo paaiškinę, kad jie nuo šiol gyvens Lietuvoje, nes ir jų močiutė (t. y. aš, Irena L.) gyvena Lietuvoje. Raineris taip pat mokėsi lietuvių kalbos.

Dukros šeima norėjo padėti ir man, nes esu neįgali, ir sveikata eina vis blogyn. Sigita su vyru nusprendė pirkti žemės sklypą šalia Klaipėdos - statytis namą, o vaikams surasti mokyklą.

Prieš jiems apsisprendžiant važiuoti į Lietuvą, daugelis juos atkalbinėjo nuo tokio žingsnio ir įtikinėjo, kad Vokietijoje jie gyvens geriau. Tačiau ilgesys nugalėjo, ir Sigita su vyru nusprendė, kad jie dar jauni, sveiki, turi rankas ir kojas, kad sugebės prasigyventi ir Lietuvoje, išauginti vaikus, būti ramsčiu senai motinai. Sigita (kadangi žentas Raineris gerai nemokėjo lietuvių kalbos) ėmėsi žemės sklypo paieškos ir Klaipėdoje suradusi nekilnojamojo turto agentūrą (pavadinimas redakcijai žinomas. - Red. past.) kreipėsi į ją. Agentūra pasiūlė gerą žemės sklypą geltonojoje zonoje statytis namui. Tą žemę Kvietiniuose, netoli Klaipėdos, aprodė nekilnojamojo turto agentūros atstovas S. D. Mes su dukra ilgai vaikštinėjome po tą pievą, planuodamos, kurioje vietoje stovės namas. Žodžiu, mums tas sklypas patiko. Todėl duktė, nieko nelaukdama nusprendė imti paskolą ir pirkti šią žemę. Turto vertintojai įvertino parodytą žemę 340 000 Lt. Dukra, neįtardama nieko blogo, paėmė paskolą ir sumokėjo visą šią sumą. Sumokėjus pinigus buvo pranešta, kad savo žemę reikia atsižymėti įkasant kuoliukus, rodančius nupirktos žemės ribas. Kai duktė su matininke nuvažiavo atsižymėti kuoliukais to sklypo, - buvo ištikta šoko. Pasižiūrėjus į dokumentus matininkė pasakė: "Vaikeli, šita žemė yra ne tavo..." Pabalusi dukra paprašė matininkės parodyti, kuri žemė iš tikrųjų yra jos. Tada abi nuvažiavo prie sklypo, kuris yra visai kitoje vietoje (baltojoje zonoje), kur negalima statytis jokio namo ir kurio vertė yra tik 200 000 Lt. Dukra tada suprato, kad yra žiauriai apgauta, kad ji pirko žemę geltonoje zonoje už 340 000 Lt, o jai apgaule buvo įbruktas 200 000 Lt vertės sklypas baltoje zonoje. Eilinei šeimai apgavystė už 140 000 Lt yra daug ar mažai?

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų teisėjas A. S., nagrinėdamas šią bylą, neįžvelgė jokios žalos ir byla buvo atmesta.

Viskuo nusivylusi dukros šeima nusprendė grįžti gyventi atgal į Vokietiją, nes Lietuvoje niekur tiek neuždirbsi, kad galėtum išlaikyti penkių asmenų šeimą, butą ir kiekvieną mėnesį mokėti apie 2000-2500 Lt paskolą. Prarado ir trijų kambarių butą Klaipėdoje, nes nebebuvo iš ko gyventi.

Štai taip svetingai sutinkami lietuvaičiai, norintys grįžti gyventi į Lietuvą.

Ir dukros šeima, ir aš esame neviltyje, nebežinome, kaip išbristi iš šios padėties, kaip surasti teisybę. Dukra iki šiol tebėra šoke, nors jau prabėgo dveji metai. Kaip gyventi toliau? Pinigais juk nelyja...

Štai taip svetingai sutinkami lietuvaičiai, norintys grįžti gyventi į Lietuvą

Irena L.