Ukrainos ir Rusijos prezidentai: ko iš jų laukiama

„Ukrainos rytinėje dalyje siaučia karas – nors ir nedidelis, tačiau kruvinas ir nerimą keliantis“, – rašė šeštadienį Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ ir tęsė: „Jeigu V. Putinas tikrai kalbėjo rimtai, kad jis siekia taikaus šio konflikto sprendimo, tai jam dabar reikia imtis žygių, kad sukilėliai sudėtų savo ginklus ir nesulauktų pastiprinimo iš Rusijos.

Jam taip pat reikia liautis skleidus baisią propagandą per valstybinę televiziją ir jis turi patraukti rusų dalinius nuo sienos su Ukraina“, – teigė Švedijos sostinės laikraštis.

Pasak Berlyno dienraščio „Tagesspiegel“, „naujasis Ukrainos prezidentas savo šalį regi Europos artumoje. Asociacijos sutartį, prieš pusmetį sukėlusią konfliktą, reikia kuo greičiau pasirašyti. Paramą pareiškė ir NATO, kuri stiprina ginkluotę Lenkijoje ir Baltijos valstybėse.

Pareikšdamas, kad jis akyliau kontroliuos sieną su Ukraina, Rusijos prezidentas V. Putinas vėl pripažino, kad rytinėje Ukrainoje veikiančius separatistus ginklais aprūpina Rusija. Taigi Vakarai lieka vieningi, o V. Putinas – izoliuotas“, – rašė Berlyno laikraštis.

Anot Berlyne ir Hamburge leidžiamo nacionalinio Vokietijos dienraščio „Welt“, naujasis Ukrainos prezidentas apie prisirišimą prie Europos kalbėjo rimtai, tačiau „čia jam ir nebuvo kito kelio, nes Maidano protestai juk įsišakniję proeuropietiškajame sąjūdyje, nors daugelis pasipriešinimo kovotojų jau spėjo Europos Sąjunga nusivilti.

Ir jeigu P. Porošenka nebūtų taip aistringai pasisakęs už Asociacijos su Europos Sąjunga sutartį, tai būtų jo paties šalyje priimta kaip didelė silpnybė, netgi išdavimas“, – teigė Vokietijos laikraštis.

Vienos dienraščio „Presse“ nuomone, „P. Porošenkos didžiausias tikslas yra laikyti Ukrainą vieningą ir baigti pilietinį karą šalies rytuose. Tačiau čia vargu ar jis gali tikėtis V. Putino pagalbos.

Pirma, Rusijos prezidentas griebsis labai jau silpno argumento, kad jis su šiais įrodomai Rusijos finansuojamais ir apginkluojamais separatistais neturi nieko bendro, užtat ir negali jų suvaldyti.

O antra, V. Putinas nesiliaus pretendavęs į rytinę Ukrainą ir tai darys tik tam, kad toliau palaikytų spaudimą Kijevo vyriausybei. Šituo būdu ir kartu grasindamas nutraukti dujų tiekimą jis bandys užkirsti kelią Ukrainos išslydimui iš Rusijos orbitos ir prisišvartavimui prie Europos Sąjungos“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis.

Per aną penktadienį vykusias ceremonijas, skirtas Sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-osioms metinėms paminėti, „mes pagerbėme praeitį“, – rašė britų „Times’as“ sekmadienį ir pridūrė: „mes turime iš to padaryti išvadas šiandienai. Nusiginklavimas, deja, prie to nepriklauso“.

Laikraštis apgailestavo, kad Ukrainos prezidentas „bus verčiamas ryžtingai gintis nuo Rusijos agresijos“.

O Serbijos dienraštis „Politika“ nuogąstavo, kad „istorijos ratas, atrodo, užsidaro. Rytų ir Vakarų santykiai darosi vis problemiškesni, vis stipriau ryškėja seni priešiškumai ir nepasitikėjimas, netgi nesibaidoma grasinti kariškai.

Rusijai baugu dėl Vakarų saugumo strategijos ir dėl priešraketinio skydo kūrimo rytinėje Europos dalyje“, – teigė Belgrado dienraštis.

O Turkijos internetinis dienraštis „T24“ rašė, kad „pasaulis bėga naujo šaltojo karo link. 2007 m. pradėtas kurti priešraketinis skydas, neva saugantis nuo Šiaurės Korėjos bei Irano atominių ginklų. Bet iš tiesų viskas buvo daroma prieš Rusiją.

Su Krymo krize šita įtampa įgijo naują kokybę. Gali būti, jog Ukraina, Moldova ir Gruzija greitai bus priimamos į NATO. O tai reikštų Rusijos apsupimą, prie to dar pridėjus Kinią, Indiją, Turkiją ir Saudo Arabiją. Pažvelgus į konfliktų valdomą šių šalių politinę kultūrą, gauname niūrų vaizdą“, – apgailestavo Stambulo laikraštis.

Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ komentatorius Florianas Kellermannas teigė, jog „per savo įvesdinimą į prezidento pareigas Pertro Porošenka sužadino teisėtų vilčių. Jeigu jam pasisektų savo šalies problemas išspręsti, jam liktų skolinga ir Europos Sąjunga.

Nors už savo norą tapti demokratine valstybe Europoje ukrainiečiai per praėjusius mėnesius sumokėjo baisią kainą krauju, šie dramatiški įvykiai atvėrė ir istorinę galimybę: giliai siekiančios reformos, kurių ligi šiol beveik nebuvo įmanoma įgyvendinti, dabar tapo galimos.

Šiuo metu Ukrainos valstybė sparčiai kuria veiksmingą kariuomenę. Tuo pačiu tempu P. Porošenka gali nūnai sukurti teisingą, nepriklausomą teisėtvarką, policiją, kuri saugo piliečius, mokesčių inspekcijas, kurių nepapirksi.

Dėl to jau dabar Europos Sąjunga turėtų tai paremti stipriu signalu: jeigu naujajam prezidentui visa tai seksis, žinoma, vieningai kartu su tauta, Ukraina bus nusipelniusi priėmimo į Europos Sąjungą“, – teigė Vokietijos radijo komentatorius.

Antradienį daugelis Vokietijos laikraščių, kurie pirmadienį po Sekminių neišeina – tai Vokietijoje valstybinė šventė, pranešė apie unikalų įvykį.

Per Sekmines Vatikano sodelyje bendrai maldai susitiko popiežiaus Pranciškaus sukviesti Izraelio ir palestiniečių prezidentai – taigi, kaip rašė Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“, „atsisėdęs tarp Šimono Pereso ir Mahmudo Abbaso, kurių tautos jau kelis dešimtmečius daužo vieni kitiems galvas, Pranciškus maldauja Dievo suteikti jiems ir mums „taikos dovaną“.