Ponia Regina irgi guodėsi praradusi draugę, nes ši ją įtarusi... vagyste. "Po pusmečio buvusi draugė turėjo jėgų ateiti atsiprašyti, nes atrado dingusį žiedą. O aš jau nebegalėjau su ja bičiuliautis kaip anksčiau, - širdyje liko neužgyjantis randas, - po tiek metų draugystės įtarė nesąžingumu", - pasakojo p. Regina. Mačiau, kaip jai tai skauda, nors draugė ir atsiprašė. Įvairių tų draugysčių būna, įvairiai jos mezgasi, dėl įvairiausių priežasčių ir nutrūksta.
Kartais gyvenimas suveda su tam tikrais žmonėmis, kurie tuo metu, kad ir trumpam prasilenkdami gyvenimo upėje, suteikia naują įkvėpimą - dovanoja irklą tam, kad judėtum toliau, kad aiškiau matytum, kur krypsti. Vieni pasilieka ilgiau, kiti - vos akimirką, tačiau bet kuriuo atveju jie ateina padėti įveikti tas kliūtis, į kurias nė nedrįstum žiūrėti, kadangi tyliai tūnanti baimė nuolat kužda - "nebandyk". Bet po kurio laiko supranti, kaip viskas pasikeitė nuo tada, kai Tas žmogus atsirado tavo gyvenime - tuomet imi vertinti tuos susitikimus, be kurių vis dar iki šiol trypčiotum vienoje vietoje.
Gyvenimo kelionėje kartais galime nepastebėti kito pastangų mums padėti įveikti vieną ar kitą sunkesnę kliūtį, tačiau patirtis išlieka, ir nors dar neįvardinta - ji jau driekiasi pasąmonėje. Deja, ne visada tinkamai įvertiname tuos, kurie ateina į mūsų gyvenimą reikiamu metu, kadangi mūsų vidinę regą užgožia kalnas rūpesčių ir neramumų. Tačiau kai sukaupi žvilgsnį į kartu nueito tako mažiausias užuominas, - jauti begalinį dėkingumą tiems, kurie buvo šalia ir leido visa tai patirti. Ir kaip tuomet atrodo menki susikirtimai su bičiuliais dėl, kaip teigė Klementina, smulkmenų.
Kaip į saulę stiebiasi pažadinti daigai, pajutę šviesos pliūpsnį, taip mes paaugame, apsikeisdami draugo šilumos jėga. Gyvenimas moko branginti tą tarpusavio šilumą, tuos ženklus, kurie neatsiejamai lydi mūsų susitikimus, rodo ta linija, ta kryptimi, išlaikančia budrumą ir atidumą visam, kas mus supa ir sieja. Visada atpažinsime nors vieną tų ženklų, kad ir kokiais aplinkkeliais keliautume ar kokius sunkiausius nešulius neštume. Apmaudu, kad nubrėžto ir pareigomis padalinto laiko nuojauta atskiria mus nuo tų susitikimų tiesioginio išgyvenimo - nuolat esame kažkuo užsiėmę, mintimis jau gyvename rytdiena, ir niekada - dabartimi, tuo momentu, kai bendraujame, kai visas bendravimo džiaugsmas trykšta iš paties būties centro. Vis dėlto, kad ir kiek brėžtume ribų tarp savo kasdienybės ir to bendrystės išgyvenimo, nepabėgsime nuo to, kam esame paskirti - nuo vis iš naujo duodamų šansų atpažinti draugystės dovanas, vieni su kitais susitaikyti ir sujungti jėgas sudėtingose gyvenimo situacijose. Tačiau pasitaiko ir visai kitaip, kai pajunti, - draugas su tavimi bendrauja tik tiek, kiek esi jam reikalingas siekti visai ne bendrų, o tik jam naudingų tikslų. Nuo tokių geriau bėgti nesvarstant.
Na, o tikroje draugystėje visko gali pasitaikyti. Dėl menkniekių tikrai neverta prarasti draugų, kurie tavo gyvenimo kelyje ne kartą buvo pakišę irklą pačiose sudėtingiausiose gyvenimo situacijose.
Norėdami pasidalinti rūpesčiais ar džiaugsmais, darbo dienomis skambinkite 10 - 13 val. tel. (846) 49 34 35 arba rašykite laiškus el. pašto adresu [email protected]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą