Sistema pereina į kontrpuolimą

Vienas po kito nubyra Seimo kiškių-drąsuolių parašai iš vaiko teisių įstatymo pataisų projekto. Lojali (nuo žodžio „loti“) klikasklaida ir visuomeninis manipuliuotojas pradeda artilerinį parengimą didelio kalibro informacinių srutų sviediniais. Kyla pagrįstas klausimas - iš kur toks aršumas?

Šakalienes ir majauskus suprasti galima - bet koks atsitraukimas visuomenės sprogimą žadančioje situacijoje reiškia jų klaidų pripažinimą, atsakomybę ir trumputės karjeros saulėlydį. Tačiau kodėl konservatoriai, kurie miega ir sapnuoja, kaip dar „valstiečiams“ įkąsti, mūru už „valstiečių“ priimtą vaikų grobimo įstatymą? Kuo čia dėtos žvaigždutės, apie vaikus ir šeimą neturinčios žalio supratimo?

Atsakymas paprastas - valstybės sunaikinimo ir visuomenės pavertimo paklusnia melžiamų karvių kaimene sistema, iš kurios valdžia ir pseudoelitas sočiai ir skaniai gyvena, pajuto pavojų. Vaikai ir šeimos jiems nerūpėjo ir nerūpi - iškilo grėsmė jų egzistencijai ir jie susivienijo.

Žmonių baimė sklaidosi kaip rūkas kylant saulei, Guliveris bunda ir nykštukai suprato, kad bent vienas pralaimėtas mūšis galutinai išlaisvins visuomenę. Sukels „domino efektą“ ir reikš jų saldaus gyvenimo pabaigą. Todėl dabar vaikai ir miškai, mokytojai ir medikai - paskutinė ir sprendžiamoji jų kova.

Kiekvienam aišku, kad tai tik mirtinos ligos simptomas, neoliberalizmo, eurofederalizmo sistemos griūties pradžia ir priešinimasis įvykių eigai tik komplikuoja jų pačių padėtį, kuri ir taip kritinė ir prieškrizinė. Net M.Gorbačiovui pakako smegenų suvokti sistemos baigčiai ir ryžto pabandyti ją išgelbėti. Mūsiškiams to paprasčiausia neduota, nes jie nemąsto apie valstybės ateitį, ir kilus tikrai grėsmei išsilakstys kaip tarakonai.

Šią savaitę rengiamas sisteminis kontrsmūgis. Senais, labai blogais, laikais partijos ir vyriausybės sprendimų apriboti savo laisves žmonės patys paprašydavo „darbo kolektyvų ir aktyvo“ susirinkimuose. Dabar to prašo už valdžios ir užsienio lobistų pinigus gerai įmitusios „nevyriausybinės organizacijos“, valdžios struktūrų darbuotojai ir šiaip iniciatyvūs idiotai.

Savaime suprantama, visi šie „visuomenininkų prašymai“ organizuojami tvirta ranka. Ir tie, kurie į daugiatūkstantinį žmonių mitingą sugeba atvesti penkias mitiūtes, nutaria išreikalauti organizacijų palaikymo ant popieriaus - paskelbta visuotinė NVO (NSO?) mobilizacija.

Nuo penktadienio po Lietuvą slaptai cirkuliuoja raštas Seimui, kuriame reikalaujama nė vieno žodelio vaikų grobimo tvarkoje nekeisti. Raštą pasirašo sena, gera pažįstama NVO (NSO) koalicija „Už vaiko teises“. Ta pati, kuri, vadovaujama nenuilstančios visuomenininkės D.Šakalienės, propagavo vaikgrobystę, patvirtintą įstatymu nenuilstančios deputatės D.Šakalienės iniciatyva.

Rašte mirgėte mirga pažįstami veidai ir NVO (NSO). Čia rasi ir R.Dičpetrienės „Gelbėkit vaikus“, ir D.Pūro vadovautą Žmogaus teisių stebėjimo institutą (dabar droviai nebepateikiantį duomenų apie savo vadovą), čia ir A.Kurienės Paramos vaikams centras ir kiti „Barnevernet“ sistemos „laikintojai“.

Parašų po šiuo „prašymu“ reikalaujama primygtinai ir agresyviai, susisiekiant telefonais, siuntinėjant grupinius elektroninius laiškus visoms šeimų, moterų, globos ir vaikų organizacijoms ir asociacijoms, gaunančioms lėšų iš valdžios, psichologams ir psichiatrams, bendruomenių, mokyklų ir vaikų darželių, bibliotekų vadovams, samariečiams, maltiečiams ir „Carito“ padaliniams, kunigams, paramos ir socializacijos centrams.

Ne visiems gaunantiems, toks prašymo paprašymas iš aukščiau, patinka, tačiau sistemos ar nuo jos priklausomi žmonės atsisakyti bijo. Mums pateikęs rašto kopiją ir masinių susirašinėjimų elektroniniu paštu atvejus žmogus apie tai papasakojo ir labai prašė jo pavardės neskelbti.

Raštas jau įteiktas Seimui, besirengiančiam svarstyti vaikų grobimo įstatymo pataisas. Ir per artimiausias dienas prasidės parengta ir koordinuojama isterija žiniasklaidoje, per visas televizijas ir portalus. Tikslas - kad nieko nepasikeistų.

O žinot - ir gerai būtų, jei taip atsitiktų. Nes galutinai būtų išsklaidytas dar gyvas žmonių gretose mitas apie tai, kad valdžia kažką galvoja ir kuo nors rūpinasi, išskyrus save. Tuo labiau kad vaikgrobystės „tvarkos“ pataisymas iš principo nėra įmanomas - nusikaltimą žmoniškumui ir antikonstitucinę rašliavą iš įstatymų reikia ištrinti visiškai ir iki galo.

Tai būtų Pyro pergalė, kai laimėjus mūšį pralaimimas karas. Šimto pakalikų parašais ir keliasdešimčia drebančių deputatų mygtukais nieko nebeišgelbėsit. Masinės manifestacijos, kai prie Seimo ateis keliasdešimt tūkstančių tėvų ir ims statytis palapines, 240 policininkų neišvaikys - tam reikės specialiųjų pajėgų ar kariuomenės, kurios, vargu, ar tokius įsakymus vykdys.

Klasikinė situacija, kai „viršūnai“ nebeturi nė vieno gero sprendimo - visi blogi, ir nebegali senoviškai valdyti. Ir kai „apačiai“ nebenori senoviškai gyventi. Ir niekas čia nėra kaltas, ir kalti visi. Mes labai ilgai leidome jiems tą daryti.