Rūta Janutienė: "Dirbtinė koma: 1808 ar 1880?"

Šioje pasakojimo vietoje reikia padaryti pauzę ir priminti, kad mes visi sėdime namuose, dirbame iš virtuvių, balkonų, vonių, miegamųjų ir esame skatinami turėti kantrybės mažiausiai iki gegužės.

Kodėl mes „sėdime“, nors apsikrėtusių, kai rašau šias eilutes, tėra vos per 800? Todėl, kad neužsikrėstų daugiau, nes apie 10 proc. visų infekuotųjų prireikia dirbtinio plaučių ventiliavimo. Toks antplūdis sukelia sveikatos apsaugos sistemos komą, kolapsą.

Dabar tęsiu to jauno širdininko pasakojimą. Vyruko paklausė, gal jis turėjo kontaktą su parvykusiais iš užsienio. Kontaktas buvo, bet prieš daugiau kaip dvi savaites. Atvažiavo greitoji. Į namus neužėjo.

Pacientą, kuris skundėsi skausmais širdies plote, nuvežė į ligoninės Infekcinį skyrių, paguldė į atskirą palatą ir paėmė koronaviruso mėginį. Tada liepė laukti atsakymo. Jis laukė parą.

Per tą laiką aplankė slaugės, kurios pasiūlė „tabletę nuo skausmo“. Kai po pusantros paros pagaliau atėjo neigiamas atsakymas, vyruką iš ligoninės paleido, davė pažymą, kad koronaviruso jis nepasigavo ir pasakė, kad dabar jau jis gali prašyti medikų pagalbos. Kardiograma per tą laiką padaryta nebuvo. Priminsiu, pirminis įtarimas buvo priešinfarktinė būklė.

Šis pasakojimas - tikras. Ir jis rodo, jog bent jau šiuo atskiru atveju, dėl didelio užsikrėtusiųjų skaičiaus, sveikatos apsaugos sistemą, pasirodo, buvo ištikęs ne kolapsas, o dirbtinė koma, kurią pati sau ir sukėlė. Rezultatas - tas pats. Sulaukti medikų pagalbos, jei nesergi vienintele šiuo metu gydoma liga, bent jau šiam žmogui nepavyko.

Ir čia jau mes galime puošti savo langus dėkingumo medikams piešiniais, kaip dabar siūlo neužmirštuolių politinis cechas, tačiau realybėje mes tiesiog susiduriame su herojumi, kurio dalis kaulų yra iš titano (Santaros ir Kauno klinikų kardiologai, Vėžio institutas ir dar šiek tiek), tačiau didžioji dalis skeleto - molinė.

Užkratas labiausiai išplito per ligonines, todėl tas mano minėtas širdininkas, dabar baiminasi: „Galėjau parvežti namo užkratą, nors išvykau į ligoninę be jo.“

Todėl - kuo toliau nuo Santariškių, tuo daugiau mirtinų ligų ir būklių. Visa kova su pandemija vystosi apie respiratorių, vienkartinių rūbų, dezinfekcinio skysčio supirkimo varžybas. Kas daugiau nupirks, tas... laimės rinkimus.

1808 ar 1880? Vienas telefonas lūžta nuo kosinčių, karščiuojančių žmonių skambučių, kitas - apdairiai pasirinktas pinigams rinkti. Suklydai vienu skaičiumi ir paaukojai… Tapinui.

Taip taip, jam. Jis kaip mirties angelas: superka brangiausiai, surenka daugiausiai ir kas antru pranešimu socialiniame tinkle muša ministrą Verygą.

Kodėl muša, o ne padeda? Todėl, kad tai - jokia ne kova su pandemija, o tik dėl valdžios. Muša, nes Verygos populiarumas auga, ir jis rinkimus laimės.

Tačiau ką laimės sveikatos apsauga ir Lietuvos Respublikos piliečiai? Ar „nemokamai“ dalijamais respiratoriais ir dezinfekciniu skysčiu kovojančių dėl valdžios partijų viršūnėse išmoks pamokas, kurias dabar mokosi visas pasaulis:

pirma, kad ne tik kariuomenė, bet ir sveikatos apsauga, iki kitos pandemijos turi būti organizuota kariškai - su rezervais visiems įmanomiems atvejams;

antra, kad atstumas turi būti ne tarp vieno žmogaus ir kito žmogaus, ne tarp lenkų ir lietuvių, ne tarp „parvykėlių“ ir aborigenų, bet tarp žmonių ir virusų, o tai reiškia visai kitokį susikalbėjimą ir pasitikėjimą tarp tautų;

trečia, atskirtis - socialinė, turtinė, yra grėsmė visiems. Kinas suvalgė nepakankamai išvirtą šikšnosparnį ir Borisas Džonsonas šiandien sunkiai serga necivilizuoto kino organizme mutavusio parazito sukelta liga.

Ukmergės, Marijampolės ar Joniškio užkrato židinių išplitimas į visą Lietuvą yra per vieno karšto apsikabinimo atstumą nuo klestinčio Vilniaus; pasaulis nebegali sau leisti prastos sveikatos apsaugos ne tik Alytuje, bet ir Somalyje, nes avialinijos išvežios užkratus po visą pasaulį (alternatyva - netgi ne grįžimas į viduramžius, o į akmens amžių);

ketvirta - sąmokslo teorijų apie tai, kad „virusas yra išgalvotas, kad rudenį visi skiepytųsi“, arba „virusas sklinda „chemtreilais“ ir 5G ryšiu“, išplitimas rodo, kaip per pastaruosius 20-30 metų buvo sužalotas švietimas, kiek daug žmonių neturi pakankamo išsilavinimo, kad suvoktų sudėtingus, komplikuotus dalykus, o XXI amžiuje gyventi su tokiu protu yra pavojinga gyvybei.

Saldofonas Valstybės saugumo departamente gali pasodinti visus paleckius, bet problemos tai neišspręs.

Todėl, kaip sakė… Juval Nojus Harari, reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Visiems, visą gyvenimą.