Pats laikas įkurti Žemės resursų pažinimo edukacinį centrą

Tai buvo etapas, kada reikėjo strategiškai spręsti priklausomybę nuo importuojamų dujų, naftos ir branduolinio kuro šaltinių. Tuo metu daugelyje pasaulio šalių, turinčių nacionalinius resursus, buvo siekiama tvaraus energetinio susitarimo su gamta ir atsinaujinančiais šaltiniais.

Tačiau kova dėl rinkų ir „lengvų pinigų“ dinamiškai besikeičiančioje aplinkoje vedė strategus į resursų tarpšakinį karą. Ji laimėjo vėjas ir saulė. Nežiūrint į abejotiną jų rentabilumą.

Taigi, 1992–1994 m. Danijos vyriausybė finansavo geoterminio potencialo tyrimą Lietuvoje ir Latvijoje, pavadintą Baltijos geoterminės energijos projektu.

Peteris Seibtas (Vokietija, vienas iš studijos ekspertų) GNT įmonės savininkas ir valdybos pirmininkas tuo metu nagrinėjęs Vidmantų geoterminio ir Klaipėdos gręžinius bei jų vandens sudėtį, tuo metu akcentavo, kad konkuruojančių energetinių resursų kare Klaipėda gauna tris naudas – energetinės vietovės paminėjimą Pasaulio geologijos atlase (The Geological Atlas of the World), stabiliausią ir rentabiliausią Žemės šilumą bei visų energetinių resursų vietos apibrėžimą - vandens, vėjo, saulės ir žemės, bei vėliau elektros jungtį ir mobilią dujų talpyklą.

Tokios kombinacijos neturi daugelis šalių, nekalbant apie miestus.

1996 metais remiantis šio projekto studijos išvadomis ir kitais tyrimais (išanalizuoti regioniniai vandeningieji sluoksniai devono ir kambro sluoksniuose nuo 1100 (Klaipėda) iki 2100 (Vidmantai) metų gylyje, kartu su 12 miestų teritorijų: Palangos, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Gargzdų, Radviliškio ir Joniškio bei Liepojos, Rygos, Jūrmalos kartu su energijos poreikiais ir geoterminiu potencialu), Klaipėda buvo pasirinkta kaip bandomoji vieta geotermijos technologiniams sprendimams.

Šiuo klausimu sąžiningai rimtai jau dirbo olandijos, vokietijos, anglijos, danijos specialistai ir institucijos. „Geoterma“ buvo pirmoji geoterminio šildymo gamykla Baltijos jūros regione suprojektuota Danų, konsultuojant vokiečių, olandų bei britų specialistų.

Jos tikslas buvo sumažinti anglies dioksido, sieros dioksido, azoto oksido ir kietųjų dalelių išmetimą rajone, taip pat sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo užsienio energijos šaltinių. Ji turėjo tapti žaliosios žiedinės ekonomikos pradininke - pioniere. Gamykla vasaros metu pilnai tiekė miestui centralizuotą šildymą patenkindama visus poreikius.

Statybos buvo finansuojamos iš Pasaulio banko paskolos (5,9 mln. USD). Tuometiniai PB atstovai užsimindavo, kad diegiamos technologijos (šiltas vanduo plius dujos) turi būti tobulinamas priklausomai nuo mokslo vystimosi ir išradimų.

Tačiau tuometinis energetinis karas rinkose sunkino „Geotermos“ situaciją. Pergales skynė vėjo, medžio, šiaudų, durpių granulės bei saulės energijos resursai.

Vystant „Atostogų Parko“ projektą besilankant 2012 - 2013 metais GNT (Vokietija) ir Dutch Dreel (Olandija) kompanijose, bei dalyvaujant mokslinėse – praktinėse konferencijose Kaliningrade (Rusija) teko išgirsti ir pamatyti kiek toli siekia žemės šilumos pažinimo bei panaudojimo ribos. Gana svarbių objektų kaip Bundestagas bei kanclerės A.Merkel (Berlynas) būstinės aprūpinimos stabilia žaliąja energija – žemės šiluma. Tokių objektų yra gana daug.

Atskiros šalys įstatimine baze parėmė geoterminės energijos vartotojus lengvatomis bei skyrė jiems prioritetus. Paminėtinos Švedija, Danija, Suomija, Olandija nuolatos tobulinančios bei skiriančios nuolatinį dėmesį Žemės šilumai. Džiugu, kad šiose šalyse mokymo įstaigose vaikai nuo mažumės sužino apie tai, kas slypi žemės gelmėse ir kokią naudą galima iš to gauti.

Dėja, mūsų šalyje Žemės šilumos klausimai sprendžiami kitaip – sunaikinant „Geotermą“, neskatinant geoterminius resusrsus naudojančius vartotojus bei namų ūkius, slepiant, kas yra po žeme kuriant karines bazes bei poligonus, neskatinant geoterminių projektų. Pilnai suprantama – mūsų šalis agrarinė bei poetinė mažai suprantanti „po kojomis“ esančius resursus.

Tegul juos eksploatuoja užsieniečiai (naftos resursai) arba visai būna sunaikinti.

Prisimenant netolimą praeitį tuometiniai „Geotermos“ jėgainę valdančios bendrovės vadovai yra siūlę dalį iš siurbiamo 38 laipsnių temperatūros vandens (Vidmantuose virš 80 laipsnių temperatūros) pagaminamos energijos panaudoti ir kitoms reikmėms – gydymui, žuvims veisti, keliams laistyti, apšiltinti baseinus ar išgauti atskirus cheminius elemetus.

Inertiškai ir be sistemos tęsiami moksliniai tyrimai panaudojant iš žemės gelmių išgautą geoterminį ir mineralinį vandenį šildymo, rekreacijos objektų kūrimo ir kitiems tikslams niekur nenuvedė.

Galvočiau, kad pats laikas patriotizmo ir pilietinės valios vediniems esamoje „Geotermos“ įmonės teritorijoje įkurti Žemės resursų pažinimo edukacinį centrą, kuriame būtų supažindinama kas yra „po mūsų kojomis“ ir ko mes dar neišnaudojame kuriant Gerovės Valstybę.

Visi Europos Sąjungos resursai ir įstatyminė bazė šiuo metu palanki tokiam projektui.