O tempora, o mores!

O tempora, o mores!

Iš prieš 100 metų studijuotos lotynų kalbos galvoje užsiliko tik kažkokios atplaišos: o tempora, o mores (kokie laikai, kokie papročiai) suklykiau, kai sportiškos išvaizdos "Vakarų ekspreso" skaitytojas pasidalijo įspūdžiais iš jo lankytų sporto klubų: "Kaip sureaguotumėte sporto klube pamačiusi "besitreniruojančias" kelias paneles be apatinio trikotažo?" "Kaip turėčiau suprasti - be apatinio trikotažo?" - dalykiškai pasiteiravau. "Taip ir suprasti - kaip mama pagimdė", - sarkastiškai paaiškino. O paskui pridūrė: "O paskui klykia - "me too". Dar paporino, ką pasakojo sporto klubo valytoja: "Ji nugirdo, kaip kelios panelės, sulindusios į tualeto kabinas, susitarė sysioti šalia klozeto. Kad valytoja turėtų darbo..." Po sporto klubus nesivalkioju, tokių vaizdelių neregėjau ir tokių pokalbių negirdėjau, tad išgirsta nusprendžiau tikrinti, apklausdama kelis aktyvius sporto klubų lankytojus. Keli klykė, kad tai to sportiško VE skaitytojo vaizduotės vaisius. Na, o vienas teigė, kad jam yra tekę tokias "besitreniruojančias" matyti... Tiesa, jos buvo gerokai "pakalusios", ir sporto klubo apsaugininkai iškvietė policininkus...
Kadangi įvairiomis progomis tenka bendrauti su jaunuomene, žaviuosi, kaip jie daug kuo yra pranašesni už mano kartą. Tik jiems dar stinga realaus gyvenimo patirties. Bet ji, metams ne bėgant, o skriejant, įgyjama. Tikrai neturiu jokio pagrindo linguoti galvą ir rypauti, kokia sugedusi jaunuomenė. Žinoma, visokių pasitaiko, kaip ir senolių, su vinimis braižančių automobilius arba praduriančių padangas.

Skaudus pasvarstymas

Prie 80 - mečio ribos artėjantis ir visai nepažįstamas ponas, prisėdęs greta ant suoliuko, visai netikėtai "atliko išpažintį": "Prieš kelerius metus palaidojau žmoną. Dviem gyventi buvo kiek lengviau ir patogiau: kuris geriau jausdavomės, eidavome į parduotuvę, bendromis jėgomis susitvarkydavome nedidelį butuką, susitvarkydavome kitus buitinius reikalus. Dabar daug ko jau nepajėgiu padaryti. "Užgyventi" kaimynai dėl įvairių priežasčių išsikraustė kas kur. Atsikraustė jauni žmonės, kurių nepažįstu, jie, žinoma, nepažįsta manęs. Kreiptis pagalbos nedrįstu. Gyvenimas tapo savotiška kankyne. Vaikai gyvena toli nuo Lietuvos. Jie tikrai geri - kvietė važiuoti pas juos. Bet - ką aš veiksiu man visai nepažįstamoje aplinkoje? Bijau, kad visai netrukus mano buvimas pas juos virstų nepakeliamu svarmeniu... Turiu ir chroniškų negalių, kurios kelia skausmus, vis sunkiau vaikštau. Aš esu tikintis žmogus, kelti ranką prieš save nedrįsčiau. Tačiau, jei kas padėtų "užmigti", neprieštaraučiau. Bet pas mus kelis kartus svarstytą eutanazijos įstatymą atmetė. Nes sukilo dvasininkai,- niekas neturi teisės kėsintis į Dievo kūrinio gyvybę. Gal ir taip. Bet, kai gyvenimas dėl daugelio priežasčių darosi nebepakeliamas, manau, kad eutanazija išsigelbėjimas ir kenčiančiam žmogui, ir jo artimiesiems",- sakė prie 80-mečio ribos artėjantis ponas. Kai jį raginau pagalbos buityje kreiptis į socialines tarnybas, jis atkakliai purtė galvą...Išdidumas? Privatumo apsauga? Nežinau.
O kaip jūs vertintumėte faktą, jei Lietuvoje, nepaisant didelio ne tik dvasininkų, bet ir farmacininkų priešinimosi, toks įstatymas vis dėlto būtų priimtas. Kol kas eutanazijos įstatymus teturi Nyderlandai ir Šveicarija.

Pagalbos turgelis

Akordeonas. Ponas būtų labai dėkingas, jeigu kas padovanotų akordeoną arba bajaną. Tel. 8 601 36730. Arbatinis grybas. Ponia Onutė padovanotų arbatinį grybą. Pageidaujantieji gali kreiptis tel. 8 600 97104. Būtina atsinešti savo indelį. Aukštalipių diržas. Toji pati Onutė turi vilčių, kad kas nors gali jai padovanoti aukštalipių diržą. Tel. 8 600 97104.