Gyvenime būna nestandartinių situacijų, kai reikėtų elgtis ne pagal formalias taisykles, o žmoniškai. Tačiau to žmoniškumo taip dažnai pristinga. Štai neįgali ponia, grįžusi iš tolimos kelionės, užėjo į banką "nusiimti" pinigėlių. Bet pirmiausiai ji pasiteiravo, kur galėtų rasti tualetą. "Tualetų pas mus nėra", - geležiniu veidu atrėžė salės prižiūrėtoja. Ponia pirštu dūrė į WC nuorodą čia pat. "Tualetas skirtas tik banko tarnautojams", - prižiūrėtojos veidas buvo bejausmis. Ji iškvietė ir apsaugininką. Kuris buvo dar šiurkštesnis nei prižiūrėtoja marmuriniu veidu.
Negaliu spręsti, ką ir kaip salėje išrėkė neįgalioji ponia. Bet, manau, spaudžiamas gamtinių reikalų ir aplinkinių šiurkštumo, staugtume kiekvienas mūsų. Dar keisčiau, kad banke žmogus negali užeiti į tualetą...Juk lauko tualetų Klaipėdoje kaip ir nebėra, o ką turi daryti žmogus, stypsantis dažnai ilgose eilutėse, jeigu reikalai spiria?
Atšvaitai
Kai kartą radijo bangomis išgirdau dzūkelį vairuotoją dūsaujant, kaip sunku yra važinėti Žemaitijos keliais dėl to, kad nei pėstieji, nei dviratininkai nedėvi atšvaitų, bemat prisikabinau atšvaitą prie rankinės. Kolegos net pasišaipė: "Kam tau atšvaitas, jei automobiliu važinėji?" Bet prieblandoje ar naktį tenka ir per kiemą pereiti, o kartais ir be automobilio pėstute pakeliauti. Ir jau keliolika kartų įsitikinau, kad atšvaitus privalėtų turėti kiekvienas. Mat keliskart prieblandoje važiuodama Herkaus Manto gatve, kai dar neįsižiebė apšvietimas, žmones, einančius be atšvaitų perėjomis, tepastebėjau paskutiniu momentu. Kretingos gatve, kuria taip pat dažnai tenka važiuoti, be jokios sąžinės graužaties iš takelių išnyra dviratininkai. Taip pat be atšvaitų, susiliejantys su prieblanda ar nakties tamsa. Mieli klaipėdiečiai, pasirūpinkite atšvaitais. Jie tekainuoja kelis litus. Ir pirmiausiai jais apklijuokite pradinukus ir paauglius, kurie dažnu atveju dar neturi išvystyto atsargumo jausmo. Kai įvyksta skaudžios nelaimės, dažnai kaltė atitenka vairuotojui. Dalį jos turėtų prisiimti ir nerūpestingi pėstieji.
Autobusų maršrutai
Ponia Roma ir dar kelios moterys pradėjo maištauti, kai vairuotojas pasuko visai ne į tą pusę, kur joms reikėjo. Kilo tikra panika, kai išaiškėjo moterims sulipus visai ne į 18-ojo, o į 1a maršrutinį autobusą. "Jei būčiau tokia žiopla viena, kaltinčiau tik save. Bet mūsų buvo penkios ar šešios. Ir visos lipome į 18-ojo maršruto autobusą. Vadinasi, maršrutas autobuso priekyje užrašytas taip, kad žmogus nebesusigaudo", - aiškino Roma. Ji po to įvykio pradėjo labai atidžiai žiūrėti į rašmenis, nurodančius maršrutą. Ir, pasak jos, pastebėjo, jog iš tiesų tie skaitmenys kartais pasitaiko labai jau neaiškūs.
Kolumbariumas
Nuvilnijo žinia apie privatų kolumbariumą Joniškės kapinėse, ir viskas nutilo. Tačiau kai kuriems klaipėdiečiams iškilo daugybė neatsakytų klausimų. O kas bus su pelenais vazoje, jei artimieji dėl kokių nors priežasčių nebeįstengs mokėti 30 Lt per mėnesį? O kas bus su tomis vazomis, jei, tarkime, už jų laikymą kolumbariume mokantys žmonės dėl kokių nors priežasčių žus ar mirs patys? Ir turbūt teisus "Vakarų ekspreso" skaitytojas ponas Augustinas, teigiantis, kad kolumbariumai turėtų būti savivaldybės priežiūroje. Kokie bebūtų valdininkai - pareigingi ar apsileidėliai - tai yra valstybinė institucija, iš kurios gali ko nors ir reikalauti. O ko išsireikalausi iš privatininko?..
GRAŽINA

Rašyti komentarą