Nerimo dienos
Jūsų, "Vakarų ekspreso" skaitytojai, laiškučiai, skambučiai byloja - neramu. Neramu dėl padėties Rytų Europoje, o kartu ir didžiojoje pasaulio dalyje. Nerimą kelia ir įtampa Lietuvoje. Su tuo nerimu sunku gyventi. Labai stebėjausi, kai mano jaunoji draugė, gyvenanti Londone, kvietusi į mitingą prie Rusijos ambasados dėl Ukrainos reikalų, "gavo per nosį" nuo bendraamžio maždaug tokiu tekstu - žiūrėk savo reikalų, dirbkim savo darbus, o ne kviesk mitinguoti. Maždaug tokios nuotaikos Europoje vyravo ir prieš Antrąjį pasaulinį karą... Neraginu užsidaryti savo "celėse", kiemeliuose ar tvarteliuose. Bet greta to daug išminties radau Čarlio Čaplino prakalboje jubiliejaus proga. Toji prakalba be galo patiko. Gal ji ir Jums pritiks šiomis nerimo dienomis. "Kai pamilau save, aš supratau, kad liūdesys ir kančia - tai tik signalai, įspėjantys, kad aš gyvenu prieš savo asmeninę tiesą. Šiandien aš žinau, ką reiškia Būti savimi.
Kai pamilau save, aš supratau, kaip stipriai galima įžeisti kitą, išpildant jo norus netinkamu laiku, kai žmogus tam dar nepasiruošęs. Ir tas žmogus - aš pats. Šiandien aš tai vadinu Savigarba.
Kai pamilau save, lioviausi geidęs kito gyvenimo. Ir tada pamačiau, kad dabartinis gyvenimas suteikia man visas galimybes augti. Šiandien aš tai vadinu Branda.
Kai pamilau save, aš supratau, kad nesvarbu kaip klostosi aplinkybės, aš visada esu teisingoje vietoje teisingu laiku, ir viskas vyksta pačiu tinkamiausiu momentu. Aš galiu būti ramus visada. Dabar aš tai vadinu Pasitikėjimu savimi.
Kai pamilau save, aš lioviausi vogti savo laiką ir svajoti apie didelius būsimus projektus. Šiandien aš darau tik tai, kas teikia man džiaugsmą ir laimę, kas man patinka ir priverčia mano širdį šypsotis. Aš darau tai taip, kaip noriu, savo ritmu. Šiandien aš tai vadinu Paprastumu.
Kai pamilau save, aš išsilaisvinau nuo visko, kas kenkia mano sveikatai - maisto, žmonių, daiktų, situacijų. Nuo visko, kas tempė mane žemyn ir atitraukė nuo mano asmeninio kelio. Šiandien aš tai vadinu Meile sau pačiam.
Kai pamilau save, aš lioviausi visada būti teisus. Ir būtent tada aš pradėjau vis mažiau klysti. Šiandien aš supratau, kad tai yra Kuklumas.
Kai pamilau save, aš lioviausi gyventi praeitimi ir rūpintis ateitimi. Šiandien aš gyvenu tik čia ir dabar, ir vadinu tai Pasitenkinimu.
Kai pamilau save, aš suvokiau, kad mano protas gali man trukdyti ar net susargdinti. Bet kai man pavyko protą sujungti su širdimi, jis iškart tapo mano vertingu sąjungininku. Šiandien šį ryšį aš vadinu Širdies išmintimi."
Taigi, linkiu Širdies išminties visada ir visur būti tinkamu laiku ir teisingoje vietoje. Kad vėliau netektų sielvartauti ir graužti nagų.
GRAŽINA [email protected]

Rašyti komentarą