Nauja mūsų elgetystės forma - duokite darbo!

Visi kiti ekonomikos rodikliai, visokie vidurkiai, augantis eksportas, augantis BVP ir t.t. nėra taip tiesiogiai ir taip skausmingai susiję su gyvu žmogumi.

Gyvas žmogus yra sukurtas ne vegetuoti, o dirbti. Užsiimti sau ir visuomenei naudinga veikla. Gyvas žmogus sukurtas būti maksimaliai savarankiškas, maksimaliai kūrybingas. Nes antros, pakartotinės gyvybės iš gamtos jau negaus. Tad kiekvienas bedarbis yra ne šiaip statistinis vienetas, išstumtas iš darbinės veiklos. Kiekvienas bedarbis yra gyvas žmogus, išstumtas iš savirealizacijos! Gyvasis gamtos potencialas, kuriam uždrausta reikštis! Ne todėl, kad yra gamtos klaida, bet todėl, kad jo gyvenimas įveltas į valstybės valdymo klaidas. Į visą klaidų virtinę. Tarkime, jei to dabartinio bedarbio darbovietė bankrutavo neatlaikiusi per didelių mokesčių. Ar šalies vyriausybės įsivaizdavo, kad visa Lietuva - tik Vilnius, bankai, biurokratai ir patys stipriausi gamybininkai. Suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų. Todėl nesusizgribo laiku atsigręžti į merdinčią regionų ekonomiką.

Nedarbo lygis, nepaisant visų pažadų, išlieka aukštas. Kiekvienas papildomas bedarbis - tai papildoma pašalpa. Tai papildomos skolos valstybei. Gal Vyriausybei jau laikas nedarbą mažinti. Pvz., įdarbinti 60 bedarbių buhalterių. Po vieną iš kiekvienos savivaldybės. Ir sukurti iš tų žmonių darbo grupę. Kad parengtų rekomendacijas, kaip didinti žmonių užimtumą. Nes iš oficialiųjų ekonomikos ekspertų-mesijų maža naudos. Vienas mesijas už eurą, kitas mesijas - už litą. Vienas mesijas prieš antros pakopos pensijų fondus, o kitas mesijas - už. Tad ko verta klasikinė ekonomika, ko vertos jos teorijos, jei net mesijai nesusitaria. Gal darbo grupė, sudaryta iš eilinių apskaitininkių, kasininkių, buhalterių, mažiau svaigs ir praktiškiau patars? Tiesa, yra didelė tikimybė, jog grupė dirbs labai ilgai, nes nenorės išsiskirstyti. Juk kiekvienam malonu gauti atlyginimą. „Snoro“ likviduotojas juk taip pat nesiskubina.

Valstybė toliau štampuoja nusivylusius žmones. Tai ir bankrutavę smulkieji verslininkai. Jau nedrįstantys imtis naujo verslo. Besikapanojantys negrąžintose skolose. Tai ir smulkieji ūkininkai. Su baime laukiantys, kada užsieniečiai supirks žemes, bankas atims traktorių. O perdirbėjai ar gamta dar labiau numuš kainas. Tai ir darbingi gyventojai, išstumti iš darbo rinkos. Svarstantys apie emigraciją. Na, ir kas tada liks valstybėje? Biudžetininkai, kontrabandininkai, vaikai, pensininkai ir pašalpininkai. Kuri iš tų išvardytų grupių stiprina ekonomiką? Geriausiu atveju juos galima suagituoti prieš investicijas - „gamtos bei žmonių nuodytojas“. Ar sukelti pasipiktinimą dėl nurėžtų pensijų, premijų, pašalpų. Ar įsižeisti ant nepaperkamo šuns, užuodusio kontrabandą.

Nenormalu, kai regionų gyventojai jau mato tik tris sėkmės scenarijus. 1. Dalyvauti TV šou. 2. Eiti į politiką ir patekti į Seimą. 3. Dingti iš Lietuvos.