Muitinė valosi. Bet kaip išvalyti sąmonę?

Vilkikų vairuotojai pasakytų, kad posovietinėje erdvėje ima visi. JAV doleriais, eurais. Tik vietinės valiutos nesiūlyk. Su Baltarusijos, Rusijos muitininkais net galima atsiskaityti „Pleibojaus“ žurnalais. O mūsų korumpuotieji skiriasi tik tuo, kad tokių žurnalų paprastai neima. Matyt, dorybingesni. Ar, skirtingai nuo užsienio Stiopų, Stepanų, nuo mažumės nemėgsta skaityti. O šiaip ir taip buvo aišku, kad mūsų muitininkai ne visi šventi. Nes kas penktas Lietuvos rūkalius rūko kontrabandines cigaretes. Narkotikai irgi kažkaip įvažiuoja. Be to, ir taip aišku, kad didieji sandoriai prie sienų nesudarinėjami. Didieji „komisiniai“ aptarinėjami neutralesnėje aplinkoje. Ir, aišku, iš anksto. Ir, aišku, bus sudarinėjami toliau. Į „komisinius“ įskaičiavus padidėjusią riziką. Bent laikinai.

Džiugu, kad muitininkai valosi. Savo jėgomis. Skaudu, kad įkliuvo būtent Medininkų muitininkai. Tačiau žmonės, net kasdien regėdami kryžius, visada randa labai žmogišką pasiteisinimą. Esą anais laikais visi kovojo, gynė, saugojo. O šiais laikais „visi ima“. Ten, kur gali. O jei negali, tai vargšai.

Paradoksalu, tačiau kol nebuvo Lietuvoje Specialiųjų tyrimų tarnybos, mes buvome savotiškai dorybingesni. Nes mažiau žinojome. O STT, pranešinėdama apie kyšiais susigundžiusius merus, vicemerus, prokurorus, advokatus ar Seimo narius, eilinius gyventojus savotiškai ištvirkino. Ypač mus ištvirkino viešai skelbiamos kyšių sumos. Šimtą kartų viršijančios minimalius atlyginimus. Žmogus mato, kad rimti korumpuotieji per vieną sekundę gali uždirbti tiek, kiek per dešimtmetį sutaupo eilinė darbinga lietuvių šeima. Tad ko atgailauti, jei paimsi tik 40 litų. Juk nesi banditas. Nešaudai.

Mes visi, įskaitant ir muitininkus, dalyvaujame sistemoje „duok-imk“. Eini į polikliniką, duodi gydytojui. Veži žmoną gimdyti - irgi duodi. Tuoj veš sūnų į operacinę - irgi duodi. Globos reikia paliegusiems tėvams - duodi slaugytojoms. Sekmadienį reikia vaistų, bet neturi recepto - duodi farmacininkei. Duodi žemėtvarkininkams, paveldosaugininkams, visokiausiems inspektoriams. Prisidedi prie mokyklose ir darželiuose vykdomų rinkliavų. Ir galiausiai supranti, kad tik duodamas tampi žmogumi. Kitaip niekas tavęs nemato. Neužjaučia ir nesiskaito. Tad kodėl šitą „duok-imk“ sistemą mes pravardžiuojame šešėline. Atvirkščiai! Ji net labai saulėta! Nes žmogus šioje neva šešėlinėje sistemoje daug geriau matomas. Vos pamosikuoja kupiūromis, jį iškart pamato. Gydytoja tampa jautresnė, slaugytoja pervelka švariais marškiniais. Mokytoja ar auklytė džiūgauja vos pamačiusi Astutės tėvelį. O žemėtvarkininkas pasiūlo - Jonai, užeik be eilės. Tavo popierius jau sutvarkiau. Net tavo firmą pamato! Kai dalyvauji viešųjų pirkimų konkursuose. Seniūnijos darbuotojos daug plačiau nusišypso, kai atneši dovanėlę. Jau nesi tas amžinai dėl kažko nepatenkintas gyventojas iš Klevų gatvės.

Jei reikia duoti, reikia iš kažkur ir gauti. Papildomų pajamų. Nes legalios algos per mažos visas gerkles užkišti. Muitininkai taip pat turi vaikų, žmonų. Pasiligojusių mamų. Juos taip pat stabdo kelių policininkai. Jie taip pat vaikšto į poliklinikas ir t.t. Jie taip pat, vos niekam neduotų, taptų nematomi. Išskyrus, kai stovi poste.

Ar eilinis Lietuvos žmogus, mokantis mokesčius, tačiau neduodantis kyšių, gali mūsų visuomenėje išsikovoti matomumą? Pagarbą, atjautą? Aišku, ne! Labiau matomas plakatas „Atsargiai! Piktas šuo“. Nebent žmogus dalyvaus TV šou ar prilipins ant tvoros plakatą, kad balotiruojasi į Seimą. O šiaip eilinis žmogus yra matomas tik šėšėlinėje ekonomikoje. O baltoji ekonomika pamatys tik tada, jei tapsi negatyvu. Tarkime, neišgalėsi užsimokėti už elektrą ar vandenį. Tapsi įdomus komunalininkams. Atsiųs griežtą įspėjimą. Jei ką - praregės ir antstoliai. Sužinos ir vardą, ir pavardę.

Mes visi labai nutolome nuo Medininkų kryžių. Nes velkame savąjį kryžių. Nejučiomis įsukti į gyvenimą su pakitusiomis moralinėmis vertybėmis. Nes kai vienas ima keisti vertybes, prie jo turi prisiderinti ir kiti. Tarkime, jei nepakeliami mokesčiai, žmogus priverstas juos kaip nors apeiti. Ir prie to apėjimo priderinti ir savo moralę. Ir gauname tokį moralinį absurdą, kad neturtingas žmogus jau „nemyli“ savo mamos. Nes negali užmokėti tokiai pat neturtingai slaugytojai. Vaikai jau „nemyli“ savo tėvų, nes priversti emigruoti. Neturtingi tėvai „nemyli“, nesirūpina savo vaikais, nes neprisideda prie rinkliavų. O kyšio nedavęs pacientas „negerbia“ mediko išsilavinimo. Todėl kartais numiršta poliklinikos koridoriuje.

Lietuvoje tiek šešėlinė, tiek balta „duok-imk“ sistemos yra vienodai ydingos. Nes jos abi eiliniam žmogui per sunkios. Vienodai nemoralios. Nes viena su per dideliais mokesčiais, o kita - su kyšiais. Kad apmokėtum per didelius mokesčius. Toks valstybės gyvenimo dvilypumas išgręžia žmogų dvasiškai. Nes jis abiejose sistemose vienodai bijo. Tačiau baisiausia, kad tos abi sistemos taip susipynusios, kad žmogus negali iš jų ištrūkti. Atsidurti tik baltoje ar tik juodoje. Net ir labai užsispyręs. Netgi trumpam. Per adventą. Nes abi sistemos viena kitą finansuoja, palaiko. Juk kyšininkai ir kontrabandininkai taip pat perkasi prekę lietuvišką. Vaikšto į poliklinikas, kerpasi plaukus bei leidžia vaikus į mokslus. Be to, kyšiai dar sulaiko Lietuvoje medikus. Tad šiame voratinklyje spurda visa valstybė. Ne tik 29 muitininkai.