Kokios alternatyvos indėliams?

Nepaisant itin mažų palūkanų, indėliai – dominuojanti taupymo priemonė

Gyventojų taupymo priemonių pasirinkimas yra gana būdingas visam Vidurio Rytų Europos regionui, panašią taupymo struktūrą turi tiek latviai, tiek estai. Absoliučiai didžioji dalis lėšų yra laikoma indėlių ir grynųjų pinigų pavidalu. Tai visiems suvokiamas produktas su aiškia iš anksto žinoma grąža. Alternatyvių finansinių produktų skvarba yra gana menka, ir renkamasi tradicinius pažįstamus finansinius instrumentus. Pensijų sistemos reforma davė postūmį kitokio tipo taupymui. Šiuo metu gyventojų turtas pensijų fonduose siekia daugiau nei 5 mlrd. litų. Praėjusį ketvirtį gyventojų finansinio turto struktūra atrodė maždaug taip: grynieji ir indėliai – 74 proc., pensijų fondai – 11 proc., visa kita – 15 proc. Palūkanų normos Europoje, o kartu ir Lietuvoje, nedidės dar pakankamai ilgai. Tad ir indėlis kol kas generuos tik minimalią grąžą. Vis dėlto, ką daryti jei poreikis taupyti lėšas vis dėlto yra?

Nekilnojamas turtas – ne pati geriausia alternatyvi investicija

Šiuo metu stebime itin suaktyvėjusią nekilnojamojo turto rinką. Jei būstas įsigyjamas gyventi, tai, žinoma, tik pozityvi tendencija, kurią iš dalies lemia pagerėjusios vartotojų nuotaikos. Tačiau nekilnojamuoju turtu kaip ilgalaike investicija vis dėlto reikėtų suabejoti. Visų pirma, tai stambus objektas, reikalaujantis daug lėšų, kurias ne kiekvienas turi. Galų gale jį gali tapti sudėtinga realizuoti sunkiausiu ekonomikai laikotarpiu. Galima tik prisiminti 2009 metų krizės padarinius, kai būstų kainos ritosi keliasdešimt procentų.

Finansų rinkoje – ir daugiau taupymo priemonių gyventojams

Kaip lankstesnę ir būtent investavimui skirtą alternatyvą vertėtų rinktis investicinius arba savanoriškus pensijų fondus, pavienių įmonių ar valstybių obligacijas arba akcijas. Finansų rinkoje alternatyvų esama, tačiau prieš investuojant reikia žinoti, kad investicijos tarpusavyje skiriasi nei tik grąža, bet ir rizika. Trumpai ir paprastai tariant – kuo vidutiniškai didesnė tikėtina grąža, tuo didesni ir galimi investicijos vertės svyravimai – t.y. rizikuojama, kad investicijos vertė gali ne tik augti, bet ir mažėti. Pagal šią klasifikaciją didžiausiu rizikingumu pasižymėtų akcijos, po to įmonių ir galų gale valstybių obligacijos. Investicijos į pavienių įmonių leidžiamus instrumentus reikalauja ne tik išsamesnių žinių, bet ir nuolatinio domėjimosi, tad tiek Lietuvoje, tiek Europoje namų ūkiai čia yra investavę mažiau nei dešimtadalį savo turto. Įvairūs investiciniai, pensijų ar investicinio gyvybės draudimo fondai yra sudėtingesni finansiniai produktai savo struktūra, tačiau paprastesni eiliniam vartotojui, nenorinčiam ar negalinčiam valdyti pavienių akcijų ar obligacijų portfelio savo nuožiūra.

Europoje gerokai mažesnė dalis santaupų laikoma indėliuose

Lietuvoje gyventojai 2012 metais sutaupė vos 0,9 proc. disponuojamų pajamų, kai Europos Sąjungoje ši norma siekia virš 11 proc., Lenkijoje ilgalaikė taupymo norma – 10 proc. Turint omenyje gana mažas didžiosios dalies Lietuvos gyventojų pajamas, labai didelių galimybių taupyti papildomai šiuo metu vargu ar rasime. Tačiau pamąstyti apie kitokį jau turimų lėšų paskirstymą vertėtų. Eiliniam gyventojui gali būti verta dėmesį atkreipti į tokius savarankiškai pasirenkamus finansinius instrumentus kaip investiciniai fondai, trečios pakopos pensijų fondai ir investicinis gyvybės draudimas. Vakarų Europoje indėliuose ir grynaisiais laikoma tik trečdalis finansinio turto. Lietuvos kaimynėje Lenkijoje gyventojai taip pat pagal savo taupymo struktūrą labiau primena Vakarų Europą. Čia didesnė santaupų dalis nei Lietuvoje skiriama jau minėtoms ilgalaikio taupymo priemonėms – pensijų fondams ir gyvybės draudimui. Lenkijoje ši dalis sudarė apie 47 proc., Europos Sąjungoje – daugiau nei pusę viso gyventojų finansinio turto. Didesnę dalį Lenkijos gyventojai skiria ir investiciniams fondams. Šiuo metu už metų trukmės indėlį didieji bankai siūlo net 0,5 proc. neviršijančias palūkanas, tuo tarpu Europos akcijos per 2013 metus brango 17 proc., o Vidurio Rytų Europos rinkoje obligacijų grąža siekė 3-4 proc. Žinant kokią nedidelę grąžą šiuo metu gali pasiūlyti eilinis indėlis, sudėtingesni kapitalo rinkos produktai, kurie nereikalauja didelių investavimo žinių, tikrai gali būti alternatyva drąsesniam lėšų paskirstymui.