Klaipėdos miesto liga – stagnacija

Tai, kad šiuo metu yra viešinama rengiamo miesto bendrojo plano klausimų gama yra puiku - klaipėdiečiai turi teisę ir galimybę susipažinti su galimais sprendiniais, teikti siūlymus ar pastabas.

Tačiau deja, tenka pripažinti, kad neretai atskirų grupių keliamos diskusijos dėl miesto bendrojo plano primena destruktyvizmą. Kaltinimų ir nepasitenkinimo lavina neįneša aiškumo, veda į stagnaciją, skaldo visuomenę bei eikvoja miesto vystymui reikalingą svarbiausią resursą –  laiką.

Būtent laiko faktorius ir buvo svarbiausias, kodėl Klaipėdos uostas rengiasi atskirą bendrąjį planą. Uostas yra strateginis valstybės objektas, uosto bendrasis planas yra aukštesnio lygmens, todėl uosto bendrojo plano sprendiniai turi būti perkelti į miesto bendrąjį planą.

Kam uostui reikalingas atskiras bendrasis planas? Esminė priežastis – konkurencija. Esant didžiulei konkurencijai tarp rytinių Baltijos jūros uostų, Klaipėdos uostas negali metų metus laukti, kol bus suderintas kokios nors teritorijos detalusis planas. Sustos uostas – sustos visų pirma Klaipėdos miesto ekonomika.

Nereikia sakyti, kaip jūrų uosto veikla svarbi Klaipėdos miestui ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Sukuriamos darbo vietos, santykinai solidus darbo užmokestis dirbantiems klaipėdiečiams,  sumokami pinigai mokesčių pavidalu į miesto ir šalies biudžetą – tai tik dalis to, ką finansiniu pavidalu uostas duoda miestui.

Gauti atlyginimai išleidžiami Klaipėdoje, kas taip pat skatina kitas ūkio sritis. Nemanau, kad atsitiktinumas, jog Klaipėdos ekonominio proveržio strategijoje būtent Klaipėdos uosto veikla ir uosto perspektyvos yra įvardijamos kaip esminis miesto ekonominio proveržio faktorius.

Uostas – tai ne tik palei marias išsidėliojusios uosto kompanijos, bet ir visas Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos kompleksas su inovatyviomis, didelę pridėtinę vertę kuriančiomis ir daugiau kaip 5000 žmonių įdarbinančiomis kompanijomis. Vargu, ar be Klaipėdos uosto, šios kompanijos būtų įsikūrusios čia, Klaipėdoje?

Nepasakysiu nieko naujo, kad būtent ekonominis miesto gyvybingumas yra esminė priežastis miesto augimui - kuo mažiau vystosi ekonomika, tuo mažiau lieka žmonių miestuose ir šalyje.

Nesant darbo ir gerai apmokamų darbo vietų, žmonės emigruoja, žlunga santuokos, nuo to kenčia vaikai. Tačiau noriu pabrėžti, kad svarbu ne tik ekonomikos, bet ir ekologijos faktorius - labai svarbu, kad pramonė ir gamybos procesai vystytųsi prisilaikant šiandieninių, o tuo pačiu ir ekologinių technologijų lygio.

Miesto savivaldybės viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti tinkamą ekologinį lygį visame mieste, griežtai veikiant teršiančių aplinką Klaipėdos bendrovių atžvilgiu ir visai nesvarbu kur jos randasi – miesto teritorijojoje, šalia miesto, uosto teritorijoje ar Laisvojoje ekonominėje zonoje.  

Tam turi būti ne tik parengti esamos situacijos gerinimo planai bet ir užtikrintas griežtas jų vykdymas. Miesto ekologinė samprata turi remtis ne tik į didžiuosius pramonės objektus, bet ir į tai, su kuo klaipėdiečiai susiduria kiekvieną dieną – t.y. ekologinė būklė Klaipėdos miesto gatvėse.

Kyla retorinis klausimas, kodėl Klaipėdos visuomenininkais prisistatantys piliečiai, taip aktyviai kovojantys už miesto gyvenamosios aplinkos gerinimą, pro pirštu žiūri į tokią akivaizdžią miesto problemą, kaip transporto tarša, prastai valomas miesto gatves, kur ir yra pati didžiausia neigiamą poveikį ekologijai daranti dalis ?

Taip, transporto planavimą ir su juo susijusias problemas jau galima pavadinti lėtine Klaipėdos miesto liga. Jau daugiau kaip dešimt metų miesto savivaldybė nesugeba pasirengti Šilutės-Baltijos pr. sankryžos projekto,  kuris  pirmiausia palengvintų pietinės miesto dalies gyventojų ar ta kryptimi važiuojančių gyventojų lengvesnį judėjimą.

Taip pat klausimas kyla, kodėl tiek metų yra marinuojamas miesto pietinio aplinkkelio įrengimo klausimas.

Tačiau, mano supratimu, rengiamas Bastionų tilto projektas ne tik nepagerins, bet dar labiau pablogins ekologinę padėtį miesto centre. Klausimas - kodėlnesutvarkomas Biržos tiltas, kurio eksploatacija kelia triukšmą ir teisėtą klaipėdiečių nepasitenkinimą. Kiek žinau tai yra tik tvirtinimo veržlių klausimas.

Leidžiami dideli pinigai tramvajaus studijai, kurios naudą niekas negali tinkamai paaiškinti.

Tai daroma tada, kada neišspręstos senos problemos. Jau kelis metus nesutvarkoma Tilžės gatvė, o Šilutės plento remonto darbai galėtų būti vykdomi padengiant nors laikiną asfalto dangą, kuri mažintų dulkėtumą ir gerintų transporto eismo saugumą.

Kai kalbame apie geležinkelio triukšmo klausimą, kurį pagrįstai kelia gyventojai, norisi nusikelti į 2003 metus. Jukdarprieš šešiolika metų Klaipėdos miesto vadovams buvo siūloma iškelti pagrindinius geležinkelio srautus iš miesto centrinės stoties. Tačiau tuometinė miesto vadovybė su tuo nesutiko.

Dažnai girdžiu diskusijas, kad Klaipėdoje nepakankamos teritorinės viešos prieigos prie vandens. Ar tikrai?

Matyt daug kas pamiršo, kad beveik prieš dvidešimt metų uosto veikla pasitraukė iš dabartinės Piliavietės teritorijos, ši patraukli vieta atiduota miestui. Miestui prieš maždaug dešimtmetį atiduota ir buvusi Laivitės teritorija. Tačiau šiose teritorijose laikas lyg sustojo.  

Taigi, lėtinių ligų Klaipėda turi. Ir ne vieną. Viena iš jų – labai ilgos planavimo procedūros.

Tačiau apmaudu, kad simptomai žinomi jau seniai, tačiau gydymo niekas ryžtingai nesiima.

Bet ne todėl, kad nebūtų tinkamos aparatūros ar medikamentų, o todėl, kad visą savo laiką, kurį galėtume skirti kūrybai, statymui, nukreipiame į  griovimą, bereikalingas intrigas ir tuščias diskusijas, kurios, kaip visada veda į niekur...