Klaipėdą valdys asmeninių socialinių garantijų ir ambicijų koalicija

Artėja pirmos naujai išrinktos Klaipėdos miesto Tarybos posėdis. Gerb. Vytautas Grubliauskas ištesėjo savo pažadą rinkėjams ir atsisakė Seimo nario mandato vardan mero posto.

Diplomatijos ir pragmatiškumo nestokojantis kandidatas į merus nuo pat pradžių stengėsi suburti valdančiąją koaliciją iš stabilių prognozuojamų politinių partijų. Koją pakišo iki rinkimų pasirašyta koalicija tarp Liberalų sąjūdžio, Liberalų ir centro sąjungos bei Rusų aljanso, kuri planavo gauti 18-19 mandatų naujojoje Taryboje. Deja, rinkėjai nusprendė kitaip ir minėtai koalicijai patikėjo tik 15 mandatų.

Būtų nesunku stabilumo vardan į koaliciją pasikviesti dar pora patikimų partijų ir, suformavus stabilią valdančiąją daugumą, sėkmingai spręsti miestelėnų problemas, juolab, kad ir programinės nuostatos tarp kai kurių partijų buvo nesunkiai suderinamos. Deja, tam sutrukdė saviškių postų godumas ir dar iki rinkimų jų pasidalijimas.

Vytauto Grubliausko gerus norus derintis su kitomis partijomis lygiateisiškumo ir pariteto pagrindais sužlugdė to paties Liberalų sąjūdžio tarybos narių postų troškimas, t.y. savų socialinių garantijų ir ambicijų tenkinimas.

Alinai Velykienei būtinai reikia administracijos direktoriaus pavaduotojo  posto todėl, kad jos vyras praranda darbą, Art8rui Šulcui, likvidavus apskritis, reikalingas vicemero postas, na ir, aišku, kai kurių ambicijų patenkinimui reikalingi strateginiai komitetai.

Aš tikrai neįsivaizduoju, kaip teritorijų planavimo komitetui galėtų vadovauti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė. Šiame komitete jai interesų konfliktas garantuotas, laukiame skandalų. Juditai Simonavičiūtei, įvairiuose susitikimuose įžeidinėjusiai ir žeminusiai klaipėdiečius, būtinai reikia administracijos direktoriaus  posto ir t.t., ir pan. Dar viena klaida, kuri supykdė socialdemokratus - tai Vytautui Čepui pasiūlytas vicemero postas, už kurį jis, negavęs socialdemokratų Klaipėdos skyriaus tarybos pritarimo, vienasmeniškai pasirašė "už" valdančiojoje koalicijoje, tuo ją pagausindamas iki 16 narių.

Be abejo, gerb. Vytautas Grubliauskas su tokia minimalia persvara nebūtų rizikavęs atsisakyti Seimo nario mandato. O pasikviesti kitų save gerbiančių ir prognozuojamų partijų nebeliko instrumentų. Kiekviena save gerbianti partija norėtų dirbti koalicijoje lygiavertiškumo ir pariteto pagrindais. Antraip, geriau būti laisvam ir nepriklausomam nuo koalicinių įsipareigojimų ir ginti klaipėdiečių interesus nepriklausomai nuo kitų frakcijų nuomonės, pasiliekant teisę kelti viešumon negeroves ir kritikuoti neteisingus sprendimus.

Bet grįžkime prie valdančiosios koalicijos. Žūtbūtinis noras ją padidinti minimaliomis postų sąnaudomis privedė prie to, kad į valdančiąją koaliciją buvo pakviesti alternatyvios koalicijos formavimo iniciatoriai, su gerb. Artūro Razbadausko parašu siūlymus Darbo ir Socdemokratų partijoms išsiuntinėję, gerb. Rimantą Taraškevičių išvadinę Lukošenka, tvarkiečiai.

Taip, tie patys Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai, kurių praeitos kadencijos lyderis, politinės prostitucijos tvaiku prašvinkęs Velerijonas Bernotas, praeitoje kadencijoje atėjęs su keturiais nariais, galop liko vienas ir pabėgo iš valdančiosios daugumos. Maža to, kardinaliai skiriasi  Tvarkos ir teisingumo partijos bei liberaliojo bloko programinės nuostatos, ypač atliekų deginimo srityje.

Bet programos su kuriomis partijos viliojo rinkėjus pasidarė tarp kitko, svarbiausia postai. Taip pat, gerb. Rimantui Cibauskui ir Lilijai Petraitienei rankas sukinėja centrinė partijos vadovybė, ragindama prisijungti prie  valdančiosios koalicijos. Bet jie, būdami subrendę politikai, sprendimus priims tik po Klaipėdos Socialdemokratų partijos tarybos sprendimo.

Ir negalvoju, kad kandidatas į merus nuo alternatyvios koalicijos bus labai lojalus dabartinei daugumai. Suvaldyti tokią margą ir įvairių interesų kupiną daugumą bus nelengva.

Visgi pabaigai norėčiau palinkėti gerb. būsimam merui Vytautui Grubliauskui, kurį aš palaikau,  sėkmės darbe ir priminti, kad sėkmingą laivo plaukiojimą lemia ne tiek pats laivas, kiek jo kapitonas ir komanda, ne kiekybine, o kokybine prasme!