Kas keisis panaikinus privataus kaltinimo institutą?

Veikos, kurios yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, tai: nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo; fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas; žmogaus veiksmų laisvės suvaržymas; seksualinis priekabiavimas; šmeižimas; neteisėtas būsto neliečiamumo pažeidimas; neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ir panaudojimas; turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo ir mirusiojo atminimo paniekinimas.

Privataus kaltinimo bylų procesui būdinga tai, kad šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o kaltinimą teismuose palaiko nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas. Šiuo metu pats nukentėjusysis turi spręsti, ar verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka teismui paduodamiems skundams keliami didesni formalūs reikalavimai negu pareiškimams, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar tik bus atliekamas. Reikalavimus atitinkantį privataus kaltinimo skundą turi surašyti pats nukentėjusysis arba jo atstovas. Teismai dažnai susiduria su tuo, kad privatūs kaltintojai nesugeba tinkamai suformuluoti kaltinimo, pagrįsti jo tinkamais įrodymais, o teismas negali pažeisti rungtyniškumo principo ir savo iniciatyva pradėti rinkti trūkstamus įrodymus.

Nuo 2017 m. spalio 1 d. procesas dėl visų nusikalstamų veikų, dabar nagrinėjamų privataus kaltinimo tvarka, vyks bendra tvarka. Panaikinus privataus kaltinimo institutą, turės būti atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nurodomų nusikalstamų veikų, kuris bus pradedamas esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui. Atlikus ikiteisminį tyrimą, bylą bus perduodama į teismą kartu su prokuroro surašytu baigiamuoju dokumentu: kaltinamuoju aktu, pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu arba pagreitinto proceso tvarka. Iki 2017 m. spalio 1 d. teismuose pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos bus baigiamos nagrinėti vadovaujantis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis.

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, nagrinėtus privataus kaltinimo proceso tvarka – išlieka, pasikeičia tik pats procesas. Dabar nukentėjęs asmuo gali tiesiogiai kreiptis į teismą, o panaikinus privataus kaltinimo institutą tai padaryti galės kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą. Šiuo metu, prieš pradedant baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, yra skiriamas taikinamasis posėdis, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius arba pareiškėjui atsisakius skundo – procesas yra nutraukiamas. Panaikinus privataus kaltinimo institutą, nukentėjusysis su kaltinamuoju turės galimybę susitaikyti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju, bylą teismas privalės išnagrinėti iki galo: atlikti įrodymų tyrimą, priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį.

Kristina Baškienė yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja, nagrinėjanti baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.