Gražinos skiltis

Nerimo dienos

"Vakarų ekspreso" skaitytojas ponas Ignas panoro pareikšti savo nuomonę dėl Rusijos šoumeno "deportacijos" iš Lietuvos: "Kaimynų propagandos per Rusijos TV kanalus ir taip pakanka. Man labai apmaudu, kad kai kurie tėvynainiai pakliūna ant to kabliuko ir pradeda raudoti: "Prie ruso buvo geriau." Kaip mes greitai viską užmirštame", - sakė jis ir priminė įvykius prieš 25 metus, kai rugpjūtyje ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje buvo labai neramu. Maskvoje kilus pučui, jo bangos beregint atsirito iki mūsų krašto. "Pakrikštyti" brutalios karinės jėgos per 1991 m. sausio įvykius, žmonės laukė paties blogiausio - Klaipėdos ligoninėse buvo rūpinamasi papildomomis lovomis, atgautos Lietuvos nepriklausomybės aktyviausi žmonės slėpė dokumentus, kankino nerimas - kas bus? O buvo taip, kad pagaliau, tiesiog akies mirksniu, iš pasaulio valstybių pradėjo plaukti pranešimai apie Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Iki tol tai padaryti turėjo drąsos tik islandai...

Taip, paverkšlenti mes visi linkę, taip, socialinėje sferoje mes vis dar tebesame Europos Sąjungos valstybių uodegoje. Bet palyginkime, kur mes buvom ir kur esame dabar. Kartais net kyla apmaudas, kad tai pastebi atvykėliai, tik ne mes patys. "Aš visai nepageidauju, kad Rusijos šoumenas Lietuvoje šlovintų SSRS, prie kurios "tvarkų" vis labiau gręžiasi Rusija, turinti ambicijų susigrąžinti buvusią "imperiją", - porino Ignas ir prisipažino nerimaująs beveik taip pat, kaip prieš 25 metus rugpjūtyje. Jam nerimą kelia ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje, ir intensyvūs karinės jėgos demonstravimai Moldovos Padniestrėje, o ir visai šalia - Kaliningrado srityje. Deja, įtikinamų argumentų jo nerimui išblaškyti nelabai turėjau. Nes ir pati nerimauju. Beveik taip pat, kaip prieš 25 metus...

"Imam tik vieną keleivį"

Klaipėdoje gyvenantis ponas į tėviškę Salantų link pasuka dažnai. Važiavo ir praeitą sekmadienį. Labai nustebo, kad vietoje įprastinio autobuso buvo atsiųstas mikroautobusas, į kurį tilpo ne visi norintieji. Na, ryte Klaipėdos autobusų stotyje dar galėjai ieškoti kitų autobusų. Bet štai grįžti iš Salantų 17.20 val. išvažiuojančiu autobusiuku klaipėdiškiui jau nebepavyko: "Laukėme gal dešimt žmonių. Vairuotojas, pradaręs duris, paskelbė: "Vietos tėra tik vienam. Aš su dukterimi ir dar aštuoni keleiviai likome išsižioję, nes tai buvo paskutinis autobusas Klaipėdos link", - žmogus, manantis, kad Klaipėdos autobusų parkas bent jau savaitgaliais ir švenčių dienomis turėtų leisti daugiau keleivių talpinančius autobusus.

"Bijau organų"

Viena miestelėnė turėjo pastabų dėl Lietuvos istorijos, pasak jos, iškraipymų. Poniai užgavo širdį ir protą Klaipėdos miesto ir Klaipėdos krašto istorijos interpretacijos. Argumentų ji tikrai turėjo. Todėl paraginau ją parašyti. Tačiau ji atsisakė, motyvuodama šviesiai tiesiai: "Baisu būti atviram. "Organų" bijau labiau nei sovietmečiu", - prisipažino ji. Sunerimau - negi mes taip esame įbauginti ir kas mus įbaugina?