Gražinos skiltis

Pensininkų kvietimas

Lietuvos pensininkų susivienijimas pranešė, kad kreipėsi į aplinkos ministrą ir informavo apie organizuojamą akciją, kurios metu norima sutvarkyti visų Lietuvos kelių pakraščius, ežerų ir upių pakrantes. 

"Mūsų Lietuvos keliai nuolat tvarkomi ir gražėja, tačiau dauguma pakelių labai apleistos. Kviečiame visus, kiekvieną meriją, kiekvieną seniūniją ir jose esančias įvairias organizacijas aktyviai prisidėti prie savo Tėvynės gražinimo. Tikimės ir Aplinkos apsaugos ministerijos palaikymo", - rašoma redakcijai persiųstame kreipimesi.

Jo autoriai tikisi, kad bus sudarytas konkretus veiklos planas, "įtraukiant kiekvienos gyvenvietės aplinkos apsaugos inspektorius, urėdus ir girininkus, visuomenines (NVO) organizacijas, pakviečiant organizacijos iniciatorės atstovus".

Liaudies balsas

Ponia Kazimiera buvo apimta siaubo, pamačiusi, kad prie automobilio vairo sėdi gal kokių 90 metų vyriškis, o greta jo - maždaug tokio pat amžiaus keleivė, tikriausiai žmona. "Manau, kad tokio amžiaus žmonės jau turėtų vairus perduoti vaikams, anūkams arba automobilį saugiai pastatyti garaže", - paskelbė nuosprendį ji, siūlydama, kad teisė vairuoti automobilį būtų suteikiama tik iki 75 metų.

Gal ir yra racijos toje pastaboje. Tačiau pažinojau vieną ponią, kuri, būdama 85-erių, mersedeso "barankę" valdė taip, kad to pavydėti galėjo ir jaunikaičiai. Ir su orientacija, ir su reakcija šiai poniai viskas buvo gerai. Taigi, amžius amžiui nelygus. Gebėjimai taip pat.

Toji pati p. Kazimiera mano, kad vairuotojo teisės jaunimui turėtų būti suteikiamos nuo 20, o gal tik nuo 25 metų, "kai jau suvokia, kokio trapumo yra žmogaus gyvybė".

Provincija?

Ponas Audrius, prieš trejus metus iš Vilniaus atsikraustęs gyventi į Klaipėdą, skeptiškai pareiškė: "Klaipėda - gūdi provincija." Tokių pareiškimų esu girdėjusi ir anksčiau. Žinoma, mane jie liūdina. Tačiau, pavyzdžiui, gūdžiame miške kadaise su vilkais pradėjęs gyventi Petras dabar yra tiesiog pasaulio bamba, nes dabar čia suvažiuoja žmonės iš pačių įvairiausių "svieto" kertelių - žiemą ar vasarą, pavasarį ar rudenį. Nes Petras su savo vilkų, lūšių ir kitų rūšių žvėrinčiumi yra traukos centras. Ir jis niekada nepajunta gyvenąs provincijoje. Petrui nereikia nei interneto, nei feisbuko, nei televizoriaus. Verdantis aplink jį gyvenimas jam kur kas įdomesnis, teikiantis energijos nuolat pokštauti ir atlikti pačius sunkiausius ūkio darbus. Prisiminusi p. Petrą pagalvojau, kaip tame miške jaustųsi Audrius? O kaip jums atrodo, kas yra provincija?