Geopolitinių kuolų klausimas

"Sprendžiant iš visko, [savivaldos] valdžios tokiu būdu nustato mechanizmą ir kitų paminklų Lietuvoje nukėlimui, kaip pretekstą pateikdamos, kad gelbsti juos nuo vandalizmo. Neabejotinai, šis incidentas bus įvertintas koreguojant mūsų požiūrį į plačiai paplitusias Lietuvos veiklas, įamžinant represijas patyrusių lietuvių atminimą Rusijos teritorijoje", - pažymima [Rusijos] ambasados pranešime, kurį cituoja interneto portalas 15min.lt, remdamasis agentūros BNS informacija.

Tai reakcija į Marijampolės savivaldybės sprendimą nukelti sovietmečiu pastatytą paminklą miesto apylinkėse pokariu žuvusiems NKVD smogikams ir perduoti į Grūto parką po to, kai jis porąkart per du mėnesius buvo išniekintas.

Dabar "diplomatinį" žargoną belieka iššifruoti į žmogišką kalbą. Turėtų skambėti maždaug taip: "Kadangi Marijampolės miesto valdžia nusprendė atsikratyti paminklo mūsų (SSRS) žudikų organizacijos nariams (NKVD), kurių įpėdiniai mes esame visa širdimi ir kurie pokaryje žudė jūsų partizanus bei paprastus žmones, darysime viską, kad tik jūs dabar patirtumėte tūkstančių tautiečių, tapusių NKVD aukomis, atminimo įamžinimo problemų bei trukdžių. Ir kuo sunkesnių."

Dėl Marijampolės valdžios sprendimo... Ačiū Dievui, kad savivaldybės žmonėms užteko išminties iš paminklo demontavimo nepadaryti šou. Šou atveju Rusijos diplomatai būtų "sudalyvavę" gal net aktyviau. Gal net iš netoli esančios Kaliningrado srities būtų suveikę kokių hibridinio karo karių - lygiai, kaip Taline prieš 11 metų. Marijampolės parduotuvių ir paslaugų įstaigų savininkams būtų buvę daugiau darbo šluoti daužytų vitrinų šukes ir skaičiuoti išgrobtas prekes, suniokotą įrangą.

Nes Rusijos valstybinė ideologija, požiūris į geopolitinius kuolus (geopolitiniai kuolai šiais laikais - tai ir atominės elektrinės Lietuvos pasienyje, ir diplomatų saugomi enkavedistų kapai ar paminklai mūsų miestų centruose) per tuziną metų nepasikeitė. Ji, po teisybei, niekada ir nebuvo pasikeitusi. Azijinis būdas okupuotų miestų centrų aikštes, skverus (pradedant Berlyne) paversti užkariautojų arba jiems talkinusių kolaborantų kapavietėmis yra nepakitęs nuo Josifo Stalino laikų. Išniekintų partizanų palaikai netoli bažnyčių šventorių ir kapavietės jų žudikams. Ideologinis miesto ar miestelio pažymėjimas. Panašus į šuns atsižymėjimą vakaro pasivaikščiojimo metu.

Kažkada esu rašęs apie tai, kad man labai patiko vienas Klaipėdoje sovietmečiu sunaikintas paminklas I pasaulinio karo aukoms, kurio simbolis buvo perskeltas Žemės rutulys. Tas paminklas buvo skirtas visoms Didžiojo karo aukoms, neišskiriant, kurioje pusėje jie kariavo ir žuvo. Bendrai pagerbtas karų aukas mačiau ir viename Prancūzijos Elzaso regiono kaimelyje, kur viename paminkle buvo iškaltos ir nacių vermachto, ir Prancūzijos kariuomenėje II pasaulinio karo metu kariavusių ir žuvusių to kaimelio gyventojų pavardės. Tačiau tokie simboliai gali tikti tik civilizuotiems žmonėms ir civilizuotoms visuomenėms. Kurios pokario simbolius vertina kaip aukų atminimą, o ne buvusį nukariavimą ir pavergimą.

Būtų labai prasminga Marijampolėje prasidėjusią iniciatyvą pratęsti visoje Lietuvoje. Tai galutinai išvalytų šalies miestus nuo tokio kultūrinio "paveldo". Ir nebeniekintų mūsų žmonių, kurie savo gyvenimus, gyvybes atidavė kovai prieš okupantus, o dabar jų giminės turi būti tolerantiški čia paliktiems geopolitiniams Rusijos kuolams.

Yra dar du svarbūs šios problemos aspektai. Viena vertus, paminklų problema šiek tiek sumažintų nepamatuotas ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio galimybes gerinti tarpvyriausybinius santykius su Maskva. Nes enkavėdistų atminimo išsaugojimo reikalavimą Rusija pateiktų vieną pirmųjų (apie išsamesnį reikalavimų sąrašiuką tepaklausia darsyk prezidentės Dalios Grybauskaitės).

Kita vertus, jeigu kada nors Rusija mėgintų sugrįžti į civilizuotą pasaulį, ji turi žinoti, kad šįsyk, kitaip nei prieš tris dešimtmečius, ji privalės pradėti nuo atgailos ir kompensacijos už visas skriaudas, kurias dėl jos patyrė kaimynai ir visos Europos šalys. Nes prieš dešimtmetį buvo padaryta aiški klaida, kada civilizuotas pasaulis, taip pat ir Lietuva, Kremliui suteikė didelį pasitikėjimo kreditą, kurį šiandien Vladimiras Putinas atsisako grąžinti. Britų salose, Vokietijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Nekalbant apie Gruziją, Moldovą bei Ukrainą. Jis dabar tyčiojasi iš to pasitikėjimo kredito.

Jis dėl to kredito vakariečių lyderius laiko skystablauzdžiais, silpnais. Todėl Kremliui pateikta mūsų okupacijos žalos sąskaita būtų daug prasmingesnis užsiėmimas p. Skverneliui nei abstrakti idėja pagerinti santykius su ta šalimi.

Bet ar tą leis padaryti Seimo Kultūros komiteto pirmininkas su visu savo verslu sulindęs į p. Putino aplinkos kišenę?