Algimantas Rusteika: Apie šventąsias karves

Bet gyvulių ūkyje yra ir lygesnių. Šventosios karvės, kurių baidosi politikai, žurnalistai, popiežiai bei kiti geros valios žmonės. Žodį prieš - ir užkapos pažangos kormoranai, kurių jutimo organai - užpakaliai - nujaučia iš kur vėjas pučia.

Tarpnacionalinės vertybės, pavyzdžiui žydai, atbėgėliai ar "afroamerikiečiai"(beje, kaip juos vadinti, jei gyvena Europoje?) Apie juos kaip apie nabašnikus - gerai arba nieko, o tai bemat po langais išdygs su kameromis pikti reporteriai. Ypač tie, kuriems į savo Tėvyne, artimus, žmonių vargus ir gyvenimus nusišvilpt. Per visur parodys ir užmėtys ekskrementais.

Na, o jei paliesi gėjus ir kitas mažumas, tampančias daugumomis - tau Viešpaties Angelas. Ištisą parą budinčiose redakcijose užkauks sirenos, pagal kovinio pavojaus signalą bus pakeltos greitojo reagavimo chunveibinų pajėgos ir prasidės pasiutęs riaumojimas - mūsiškius muša! Ant laužo! Išmest iš darbo! Į Lukiškes!

Ir Lietuva susigūš iš siaubo. Virpančiais pakinkliais ministrė nušvilps į kokią studiją ir drebančiu balsu pareikalaus kaltininkų atsistatydinimo. Lietuvoj kyla ne krikščionys prieš gėjus, nes ir tarp katalikų būna gėjų, ir tarp gėjų pasitaiko katalikų, net kunigų, žinokit! Marijos žemėje vyksta paskutinė, sprendžiamoji vidutinybių kova.

Pradingo procesą pradėję mielos, nuo sekso trūkumo išdžiūvę roplienės, kliedėjusios apie lytiškumo ugdymą mokant mažutėlius masturbuotis nuo 4 metų amžiaus, 23 "lytis" ir teises dulkinti viską, kas kruta. Dabar lyčių padaugėjo iki 72, atėjo jauna, linksma, šiuolaikiška bukalaurų kompanija.

Nesupraskit manęs neteisingai. Mažumų buvo, yra ir bus visose tautose ir visais laikais. Drausti ir bausti be galo kvaila, nors ir čia neapsieita be vyrijos diskriminavimo - vienalytis vyrų seksas buvo baudžiamas, moterų - ne.

Dar prisimenu, kaip po dekriminalizavimo pagalvojau - na pagaliau, dar viena sovietinė nesąmonė baigėsi.

Ir tikrai, žmonės ėmė labiau suprasti vienas kitą ir palaipsniui padėtis pradėjo normalizuotis. Bet kur tau, iškart atsirado, kam to nereikia ir seksualinės mažumos čia ne prie ko.

"Prie ko" buvo pinigai, politika ir globalizmas. Homoseksualų bendruomenės niekada niekaip nerinkta ir jai neatsiskaitanti asociacija - Lietuvos gėjų lyga - apsiskelbė vieninteliais visų įmanomų mažumų atstovais.

Ir keliolikos save pasiskyrusių kovotojų žinion kasmet ėmė plaukti vis daugiau Europos Sąjungos, kitų valstybių vyriausybių ir skaitlingų užsienio rėmėjų pinigai. Tik kovok ir norėk. Užtenka su kaupu visai audringai veiklai, algoms ir dar kasmet, kaip rodo finansinės ataskaitos, po koks šimtelis tūkstančių eurų lieka nepanaudotų.

Buvo pasirinktas ne įtikinėjimo, suartėjimo ir tarpusavio pagarbos kelias, o pasaulio teisuolių poza, nepaliaujamo visuomenės erzinimo paradais ir kitais absurdais taktika. Vis daugėjo aimanavimo, naujų ir naujų reikalavimų. Lyderis amžinai nuskriausto paauglio veidu tapo ekranų žvaigžde, kiekviena proga ir be jos verkšlenančia ir žeriančia kaltinimus visuomenei.

Ta nuolat eskaluojama įtampa ne prie širdies didelei daliai gėjų bendruomenės, norinčios ramaus gyvenimo ir aplinkinių supratimo, bet kam tai rūpi? Skriaudžiamųjų „gelbėtojams" reikia tikrų ar išgalvotų nuoskaudų, nes "persekiojamųjų" labiau gaili ir smarkiau finansuoja. Jeigu Gražulio ar Telšių gimnazijos tikybos mokytojos nebūtų, juos būtų sugalvoję.

Palaipsniui buvo užvaldyta didžioji žiniasklaida. Homoseksualumas tapo valstybine religija, kaip prie ruso komunizmas. Viskas, kas pasakoma, pagalvojama prieš mažumas, yra blogis, o taip kalbantys - menkystos ir atsilikėliai. O viskas, ką šventieji sako ar daro, yra tiesa.

Seksas yra nuostabus dalykas ir tegu visos 72 pasaulio lytys krutinasi sau į sveikatą kaip patinka.

Tik nereikia vaidinti šventųjų ir dvigubos moralės - jei tokia įstaiga veiktų "tradicinės šeimos" išpažintojams (taip dabar jų tinklalapiuose rašoma paniekinančiai ir su kabutėmis) - koks sisteminėje žiniasklaidoje kiltų baisus triukšmas! O ekranų juodoji pantera ir visokių rūtelių plepyklos tai mėnesiais nenurimtų.

Gyvename šventųjų karvių pasaulyje. Apsimestiniu solidarumu ir supratimu bandoma instaliuoti nuomonių diktatūrą, kas iš principo neįmanoma ir tą supranta patys diegėjai.

Todėl, nors viešajame diskurse jau pilnai veikia prievartinė "įvairovė", proteguojanti vienus ir smerkianti kaip neapykantą bet kokią kitokią nuomonę, dabar atėjo laikas tą įteisinti ir baudžiamajame kodekse ir visuomenę užčiaupti amžiams.

Visuomenė turi nuolankiai išpažinti amžinąją prigimtinę nuodėmę prieš mažumas ir "persiauklėti", prisiimdama vis naujus kaltinimus ir tenkindama vis naujas visada teisių socialinių lepūnėlių pretenzijas. Mes turim atsisakyti savo vertybių, nuomonės, vertinimų ir kritikos, atsisakyti savęs pačių ir tylėti. Kitaip apkaltins "neapykantos kalba" ir netolerancija.

Bet tolerancija - tik pakantumas kitokiai nuomonei ir gyvenimo būdui. Prievolė būtinai teigiamai vertinti kitokį ir atsisakyti savo požiūrio ir žodžio laisvės jį išreikšti yra totalitarizmas. Nebūtina ir neįmanoma mylėti ir liaupsinti tą, kam nepritari.

Būtent šito etatiniai mažumų kovotojai labiausiai negali pakęsti. Bet kokią kritiką jie priima kaip persekiojimą ir asmeninį įžeidimą. Labai demokratinėje Lietuvoje diskusijų apie daugumos ir mažumos teisių derinimą ir mažumos pareigas jau nebeliko.

Visais būdais stengiamasi sukurti situaciją, kai net pradėti mąstyti, jog jie ne visada teisūs, nebebus įmanoma. Savo nuomonės viešai pareikšti žmonės jau nebedrįsta, o ir nėra kur. Greit nebeįstengs ir patys sau pagalvoti kitaip nei moko neklystantys LGBT aktyvistai.

Jei kasdienybėje imi sukti galvą ar patiksi, vadinasi kažkas negerai. O jei apima baimė laisvai, pagal sąžinę ir įsitikinimus elgtis, vadinasi labai blogai. Kvėpavimo ir oro nepastebi, kol jo yra. To, ką turi - nematai ir nejunti. Kai tik imi galvoti ir kalbėti apie laisvę, žinok, kad jos nebėra. O daugiausia nelaisvės visada atneša tie, kurie ateina su laisvės vėliavom.

Dirbtinai sukurtas burbulas, kur vienų laisvė yra kitų pareiga, bet pareigos atsižvelgti į kitus laisviesiems negalioja, išugdė naujovišką žiniasklaidos lojalistų ir modernybės garbintojų padermę.

Viskas kas sava, tradiciška, kuo mes skiriamės nuo kitų ir kuo pasauliui esam įdomūs - jiems yra atgyvena. Panašiai mužikai, tapę miesčionimis, gėdijasi savo atvykusių aplankyti tėvų ir jų tarmiškos šnektos.

Pas juos viskas švaru, tvarkinga, pagal naujausias naujenybes ir iš plastmasės. Nei skonio nei kvapo, viskas kaip Londone. Gyvena sveikai ir atėjo visiems laikams, programėlės nuolat pačios atsinaujina, operacinė "Aš - Mano - Man" nenulaužiama ir valdo kiekvieną geną.

Atsirado ir būrelis užuodusių naudą žurnalistų - „nuomonės formuotojų" - vetrungių, labai mėgstančių lengvus pinigus. Lapinų, kurie duoną su sviestu pelno mokydami atsilikėlių pasaulį laisvai tolerastiškai gyventi ir teisingai politkorektiškai mąstyti.

Tik jie labai bijo tikrai laisvai mąstančių ir pagal savo sąžinę ir įsitikinimus gyvenančių, nes tai sugriautų jų biznį.

Šiame kelyje nėra ir nebus jokių taisyklių ir gailesčio, tiesos ir šviesos. Jie viską maskuoja kova už kitų laisves. Žiauriai drąsūs valdžios akivaizdoje, o širdyje ir gyvenime paskutiniai bailiai. Jei tik proga, komjaunuoliškai apskundžia valdžiai ir nuoširdžiai jaučiasi teisūs, dabar įsigrūdę valdžion steigs skundikams skundimo linijas. Juk kas gali būti maloniau kaip matyti kitokius prikaltus!

Jie visada arenose rodo nykščius žemyn. Bemat atpažinsit iš aršaus teisumo ir nemeilės saviesiems. Palestinos konfliktas seniai būtų išspręstas, jei ne "išsivadavimo" lyderiai, kurie bijo prarasti arabų šalių jų "judėjimams" aukojamus pinigus.

Seksualinių mažumų karo prieš visus nori ne jų bendruomenės dauguma, kur yra daugybė be galo gerbtinų, talentingų, dorų žmonių, kurių kūrinius skaitome ir muzikos klausomės.

Tai, kas pas mus vyksta - tik mažytė dalis korporacijų imperializmo pradėto perdalinimo karo prieš žmonių, tautų laisvę ir sveiką protą. Mūsų pigūs, apsišaukėliai lyderiai nenurims, kol rėmėjų pinigai nesibaigs, o nesibaigs jie niekada. Dabar, po rinkimų, jie sustotų tik tada, jei atsimuštų į kietą žmonių pasipriešinimo sieną.

Daugiau šio autoriaus tekstų skaitykite čia: https://kaunoforumas.com

„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone.  Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.