Žvejų rojaus vartai atsivėrė

Vie­nas pir­mų­jų vie­šai apie di­dį­jį ki­bi­mą šią sa­vai­tę pra­bi­lo Ne­rin­gos ta­ry­bos na­rys Arū­nas Burk­šas. Jis su šei­ma per pus­die­nį sa­vo nuo­sta­bai iš eke­čių pri­gau­dė dau­gy­bę „kurš­ma­rių ana­kon­do­mis“ pra­min­tų vė­gė­lių.

„To­kio ki­bi­mo se­niai nė­ra bu­vę... Gal prieš 30 me­tų, kai tar­na­vau ar­mi­jo­je, te­ko vie­ną po ki­tos trauk­ti vė­gė­les iš eke­čių. La­bai keis­ta, nes prieš sa­vai­tę ir ties Prei­la, ir ties Ni­da be­veik nie­ko ne­ki­bo. Žmo­nės per pus­die­nį iš­trauk­da­vo iki de­šim­ties stin­tų, ta­čiau da­bar kaž­kas „pra­mu­šė le­dus“. Vien tre­čia­die­nį su­žve­jo­jo­me ke­lis šim­tus stin­tų, ta­čiau la­biau­siai nu­ste­bi­no vė­gė­lės“, - LŽ pa­sa­ko­jo jis.

A.Burk­šas iš­kart pri­dū­rė, kad pa­gal tai­syk­les vie­nam žve­jui ne­ga­li­ma pa­gau­ti dau­giau kaip tri­jų vė­gė­lių. „Tad vi­sa šei­ma iš­trau­kė­me po tris. Įta­riu, kad pa­tai­kė­me į bū­rį stin­tų, ku­rias me­džio­jo plėš­rio­sios vė­gė­lės. Man pa­čiam te­ko iš­trauk­ti iš eke­tės maž­daug 2 kg svo­rio vė­gė­lių. Jos ki­bo vi­saip: ir už­me­tus gy­vą ma­sa­lą, ir pa­pras­tą meš­ke­rė­lę, skir­tą stin­toms žve­jo­ti. Net mar­ti pa­ga­vo be­si­ran­gan­čią žu­vį“, - da­li­jo­si įspū­džiais vy­ras.

Pa­sak ni­diš­kio, grei­tai pa­skli­dus kal­boms apie ne­įp­ras­tą vė­gė­lių ir gau­sų stin­tų ki­bi­mą, jau sku­ba­ma re­zer­vuo­ti vieš­bu­čių kam­ba­rius sa­vait­ga­liui. „Į­do­miau­sia, kad ne­pa­vyks­ta pa­gau­ti žu­vų se­no­vi­niu bū­du sta­tant tink­lus po le­du, "bum­bi­nant", o nau­do­jant meš­ke­rė­les jos kim­ba. Ne­ži­nau, ar dar il­gai vė­gė­lės kibs, nes čia kaž­ko­kia sen­sa­ci­ja. Per­nai per vi­są žie­mą vos tris to­kias žu­vis pa­ga­vau, o da­bar, žve­jo­da­mas už ke­lių ki­lo­me­trų nuo Ni­dos, ap­lin­kui ne­ma­čiau nė vie­no žve­jo, ku­ris ne­bū­tų iš­trau­kęs vė­gė­lės. Su­ga­vau ir per­ma­to­mą, ko­kių 5 cm il­gio stin­te­lę, mai­lių, tad gal vė­gė­lės pa­skui jų bū­rį plau­kė?“ – svars­tė A.Burk­šas.

Jei stin­tų bū­riai iš­ties ėmė ma­siš­kai plauk­ti ma­rio­mis į ne­ršta­vie­tes, ar­ti­miau­sių stin­tų šven­čių or­ga­ni­za­to­riams tu­rė­tų ak­muo nuo šir­dies nu­si­ris­ti. Va­sa­rio 14-16 die­no­mis vyks tra­di­ci­nė stin­tų ir žie­mos šven­tė Pa­lan­go­je, o va­sa­rio 22-ąją Ni­do­je – „Stin­ta­pū­kis“. Jų or­ga­ni­za­to­riai iki šiol bai­mi­no­si, kad šiais me­tais dėl itin pra­sto stin­tų se­zo­no ga­li pri­trūk­ti šių žu­vų.

„Ne­rei­kia ti­kė­tis, jog da­bar vi­siems ims kib­ti... Mes ži­no­me žu­vin­gas vie­tas, bet jų ne­iš­duo­da­me. Aiš­ku, jei ki­bi­mas bus toks, koks pa­si­tai­kė mums pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis, be žu­vų ne­liks nė vie­nas žve­jys, at­sku­bė­jęs ant ma­rių le­do. Oras ge­ras, sau­lė švie­čia, ko dar no­rė­ti? Tik led­ro­gė­mis ten­ka ge­ro­kai pa­si­kra­ty­ti vyks­tant į žu­vin­gas vie­tas, nes ma­rių le­das ban­guo­tas“, - tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.