Žvejų "apmokestinimas" vertinamas prieštaringai

Šią žiemą, nuo 2010-ųjų gruodžio 1 d. iki 2011-ųjų kovo 8 d. vien tik ugniagesiai gelbėtojai atliko 111 gelbėjimo darbų vandenyje ir ant ledo. Tuo tarpu praėjusią žiemą per tą patį laikotarpį buvo tik 59 tokios operacijos. Tokių gelbėjimo darbų skaičius, palyginti su praėjusia žiema, išaugo 88,14 proc.

Šį sezoną ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 3 nuskendusius žmones (praėjusią žiemą - 10) bei išgelbėjo 11 gyventojų, iš jų 4 - nuo ledo. Praėjusią žiemą ugniagesiams teko gelbėti tik 2 skendusius žmones.

"Tačiau šie skaičiai neatspindi tikrovės, nes skęstančius bei nuskendusius žmones ištraukia ir šalia žvejojantys žvejai, gyventojai, policija, pasieniečiai, nuo Kuršių marių atskilusių lyčių neatsargius žvejus tenka nukelti Karinių jūrų pajėgų sraigtasparniui ir panašiai", - pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Druktenis.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras 2009 metų sausio-kovo mėnesį organizavo ir koordinavo 11 gelbėjimo operacijų Kuršių mariose, susijusių su nestabiliu ledu, jų metu buvo išgelbėta 40 asmenų. Vienas asmuo nebuvo rastas.

2010 metais toks įvykis buvo vienas, išgelbėti 5 asmenys. 2011-aisiais buvo gauti 5 pranešimai apie žvejus, ant Kuršių marių ledo patekusius į nelaimes. Reaguojant į pranešimus buvo išgelbėta 11 asmenų. Vienas žmogus paskendo.

Daugybę kartų žvejams į pagalbą teko skubėti ir pasieniečiams.

Kainuoja brangiai

Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) paieškos ir gelbėjimo darbų sraigtasparnių įgulos Kuršių mariose įlūžusius žvejus gelbėja beveik kasmet. Jau šiemet, vos prasidėjus tikrajam pavasariui, kovo 6 d., surengta didžiulė ant marių ledo įstrigusių žvejų gelbėjimo operacija. Pagalbos šaukėsi 8 žvejai, pasilikę ant atitrūkusios ledo lyties. Į įvykio vietą nusiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivas "Viesulas" dėl techninių kliūčių prie žvejų priplaukti negalėjo, tada poledinės žūklės mėgėjų išskubėjo gelbėti KOP sraigtasparnis.

Sraigtasparnio skrydžio vienos valandos kaina yra apie 2 tūkst. litų. Tad, pasak kariškių, prieš lipant ant ledo verta gerai pagalvoti, nes dažnai gelbėjimo operacija trunka ir ne vieną valandą. O kur dar visos įgulos darbas.

KJP štabo viršininko pavaduotojas civilių ir karių bendradarbiavimui Kpt.ltn. Antanas Brencius sako, jog sunku apskaičiuoti, kiek iš tikro kainuoja viena gelbėjimo operacija, nes viskas priklauso ne tik nuo sunaudoto kuro kainų, bet ir atstumo, laiko, reikalingų darbuotojų, eksploatacijos išlaidų ir panašiai, tačiau tai tikrai nėra pigu.

"Nekalbu apie nenumatytus atvejus, kai iš laivų reikia gelbėti ligonius ar panašiai. Tada pinigų net neverta skaičiuoti, tačiau kai žvejai patys lengvabūdiškai lipa ant ledo ir galvoja, kad jiems nieko neatsitiks, čia jau yra kitas klausimas. Reikėtų kažkaip jį spręsti", - sakė A. Brencius.

Bausti ar ne?

Tačiau galimybę neatsargiems žvejams skirti baudas ar išsireikalauti gelbėjimo operacijai išleistas lėšas A. Brencius vertino atsargiai. Anot jo, atsiranda keli aspektai - "apmokestinimas" lyg ir paskatintų žvejus būti atsargesnius, taip pat sutaupytų valstybinių lėšų, tačiau tokiu atveju gali nutikti taip, jog į nelaimę patekę asmenys baiminsis kviestis pagalbos, bandys išsigelbėti savo jėgomis ar kviesis aplinkinius, taip pavojų sukeldami ir jiems.

"Be to, kas garantuos, jog tas lėšas pavyks iš prasikaltusiųjų išsireikalauti, o ir policijos pareigūnams būtų sukeliamas didesnis pavojus - jie juk neturi įrangos, leidžiančios saugiai ant ledo gaudyti pažeidėjus. Čia reikėtų gerai pagalvoti", - sakė A. Brencius.

Tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių grupės atstovas Albinas Strumyla šiuo klausimu buvo kategoriškas. Jo nuomone, iš tokių savo ir kitų gyvybe rizikuojančių žvejų būtinai reikėtų reikalauti atlyginti valstybės patirtus nuostolius gelbėjimo operacijų metu.

"Visi žino, kad negalima, kad pavojinga. Gal tada atsirastų šiek tiek sąmoningumo ir taip dažnai nepasitaikytų nelaimės atvejų. O dabar - grynas pinigų švaistymas", - sakė jis.

Šiuo metu patekusiesiems į pavojingą situaciją ant ledo, kai prisireikia įvairių valstybės tarnybų pagalbos, jokia atsakomybė netaikoma. Policija atlieka tik įspėjamąjį darbą. Išgelbėtiems asmenims nereikia atlyginti nuostolių, o ir baudų nesilaikantiems saugumo reikalavimų niekas neskiria, nebent žvejai meškeriotų draudžiamoje teritorijoje.

Pavojinga iki šiol

G. Druktenis priminė, jog ledas nuo vandens telkinių dar nenutirpo, atodrėkių metu jis darosi ypač netvirtas, tad PAGD dar kartą prašo gyventojų ant jo nelipti ir įspėti to nedaryti aplinkinių.

"Reikėtų visiems priminti, kad atsitikus nelaimei, būtina kreiptis bendruoju pagalbos telefonu (112), o ne skambinti pažįstamiems pasieniečiams ar gaisrininkams. Bendrosios pagalbos centras, gavęs pranešimą, apie įvykį nedelsiant praneša KJP gelbėjimo koordinavimo centrui ir taip pagalba gali būti suteikta operatyviau", - sakė A. Brencius.