"Žvejai dėl kormoranų skundžiasi be reikalo"

Vienas iš nepritariančiųjų yra ir Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius. Jo nuomonė, matyt, nepatiktų didžiajai daliai Neringos žvejų, kurie dėl žuvies išteklių mažėjimo kaltina kormoranus, nes šie suryja mailių.

Kodėl Vokietijoje ir Danijoje kormoranai laikomi kenkėjais ir yra aktyviai naikinami, o čia jie itin saugomi?

Negirdėjau, kad ten jie naikinami. Mano manymu, gyvas sutvėrimas turi gyventi. Kodėl niekas nenaikina žvejo? Juk jis taip pat žudo žuvį. O ką daryti kormoranui, kuris yra Dievo kūrinys ir maitinasi žuvimi? Be to, šie paukščiai minta menkaverte žuvimi - pusę jų maisto sudaro kuojos, kurių jie per dieną sulesa apie 40 gramų. Jei kormoranas pagauna didesnę žuvį, jis kelias dienas tupi ir virškina. Žvejai daro kitaip - nors ir pagauna stambią žuvelę, kitą dieną jie vis tiek važiuoja žvejoti. Tad jie per daug skundžiasi - žuvies mariose sumažėjo dėl intensyvios žvejybos, o ne dėl kormoranų.

Ar pavasarį kormoranų baidymui naudoti fejerverkai padėjo?

Padėjo - kormoranai, išsigandę garso, paliko lizdus ir dauguma jų kiaušinių atvėso.

Kodėl kormoranų populiacijos reguliavimas kelia tiek daug diskusijų?

Nežinau. Man, kaip biologui, šie paukščiai netrukdo. Kormoranai dauginasi, jų kolonija plečiasi. Kodėl? Niekas nekelia šio klausimo. Atsakymas paprastas - mariose ir jūroje yra žuvies. Mitybos bazė yra gera, jie gali daugintis. Vadinasi, žvejai tikrai be reikalo skundžiasi.

Ar įmanoma atkurti kormoranų sunaikintą sengirę?

Niekas nieko nesunaikino. Botanikos institutas artimiausiu metu ruošiasi tirti šią vietovę, nes ten kuriasi naujos augmenijos rūšys, gyvena mangutai, lapės, briedžiai, šernai. Ar buvote Juodkrantės apžvalgos aikštelėje? Ten, ant kormoranų išmatų, pradėjo augti ąžuolai. Taip nutiko todėl, kad žemė buvo patręšta. Mes, žmonės, sunaikiname žymiai daugiau - iškertame miškus, tačiau niekas apie tai nekalba.

Kokių priemonių dar buvo imtasi?

Buvo kabinami balionai, kuriuos vėjas, deja, nunešdavo ne į tą pusę. Taip pat buvo naudojami meteorologiniai zondai, kabinamos vėliavėlės, net į medį stuksenome. Fejerverkų naudojimas pasitvirtino, nes dėl šviesos ir garso efekto kormoranas palieka lizdą.

Nuo kada pradėta aktyviai kovoti su šiais paukščiais?

Turbūt nuo praeito šimtmečio. Visą kormoranų egzistavimo laiką su jais buvo kovojama... Tačiau žiemą atskrenda tokie paukščiai, kaip dančiasnapiai ir kragai, kurie sulesa daugiau žuvies už kormoranus. Jų atskrenda tūkstančiai, tačiau kažkodėl niekam netrukdo.

Kas labiausiai kritikuoja kormoranų vaikymo metodus ir laiko juos neefektyviais?

Nesupyksite, jei pasakysiu? Žurnalistai. Jei jie nebūtų pakėlę vėjo, viskas būtų normalu - kolonija toliau sėkmingai vystytųsi. Tai yra natūralus gamtos reiškinys - kai populiacija pasiekia tam tikrą kulminacinį tašką, atsiranda tokie trukdžiai, kaip parazitai, maisto trūkumas ir panašiai, todėl ji pradeda mažėti. Kai persipildo žmonių populiacija, taip pat pradeda veikti faktoriai, kurie ima ją mažinti - atsiranda įvairios ligos. Tai yra natūrali populiacijos savireguliacija.

Teko girdėti, kad ne tik žurnalistai, bet ir medžiotojai fejerverkų metodą vadina pinigų švaistymu. Ar tiesa, kad panašų efektą sukelia ir medžioklinių šautuvų šūvių garsas?

Kiek kainuoja vienas šovinys? 5 litus, o šaudyti reikėtų labai daug. Fejerverkams skiriama 50 tūkstančių litų, tačiau jų užtenka ne tik Juodkrantei, bet ir visoms Lietuvos kolonijoms.

Kaip įvertintumėte šių metų darbą reguliuojant kormoranų populiaciją?

Dabar ji yra sumažėjusi, į Juodkrantės pusę populiacija nebeplinta, nes sunaikinome per tūkstantį lizdų. Šiemet bandėme vaikyti kormoranus ir palei kelią, tačiau perintys paukščiai į mus nekreipė dėmesio - jie pripratę prie mašinų ir judėjimo. Beje, Juodkrantės kolonijoje peri ir kiti reti paukščiai - pilkieji garniai, jūriniai ereliai, juodosios meletos, karveliai uldukai, kurie įtraukti į Raudonąją knygą. Paukščių kolonija yra kaip miestas - ten gyvena ir geri, ir blogi "žmonės".

Ar tiesa, kad prie kormoranų kolonijos įrengta apžvalgos aikštelė - viena iš lankomiausių Neringos vietų?

Taip. Kol jos nebuvo, turistai vokiečiai virsdami lipdavo šlaitu.

Papasakokite, kaip šie paukščiai žvejoja.

Kormoranų žvejyba yra kolektyvinė - prie vandens nusileidžia apie 100 paukščių, kurie apsupa žuvį. Beje, kormoranus galima netgi panaudoti žvejyboje - vietnamiečiai uždeda jiems ant kaklo žiedą, meta į vandenį ir taip žvejoja. Kai užkimba žuvis, paukštis patraukiamas už virvutės ir iškeliamas. Dėl žiedo jie negali praryti žuvies. Aišku, tokiam reikalui kormoraną reikia prisijaukinti. Tą padaryti yra labai nesunku.

Jei būtų jūsų valia, kaip spręstumėte kormoranų populiacijos problemą?

Nieko nedaryčiau, nes man įdomu stebėti, kaip vystosi jų kolonija, kurią tyrinėjau nuo pat jos atsiradimo. Iš pradžių buvo du lizdai, dabar jau trys tūkstančiai. Man smalsu, kada prasidės šios populiacijos kritimas, nes šiuo metu yra pasiektas aukščiausiasis taškas. Daugiau kolonija nesiplečia, net po truputį mažėja, bet taip yra dėl baidymų. Įdomu būtų pamatyti, kaip ji sumažėtų natūraliomis sąlygomis. Rusijoje, prie Polesko, yra dar didesnė kormoranų kolonija, tačiau ten ji nekelia problemų. Ten gyvena apie 10 tūkstančių kormoranų, kurių niekas nenaikina. Paukščiai ten skraido kaip naikintuvai, o prie jų kolonijos prieiti beveik neįmanoma, nes ten yra didelė pelkė.