Žmonės siekia atstatyti Karklės bažnyčią

„Karklės bendruomenė pasiryžusi atstatyti bažnyčią. Pradžioje nutarta padėti teisinius pamatus, teritorija jau išskirta iš valstybinio miško žemės, suformuotas valstybės valdomas sklypas. Pirmuoju etapu bus tiriama, tvarkoma vietovė, ji pritaikoma lankyti. Bažnyčia stovėjo prie pat dabartinio dviračių tako, kuris yra vienas populiariausių pajūryje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Pajūrio regioninio parko (PRP) direktorius Darius Nicius.

Kitąmet rengiamasi kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl bažnytvietės archeologinių tyrimų bei aplinkos sutvarkymo finansavimo. Paveldosaugininkai neprieštarauja, kad būtų atstatyti maldos namai, tačiau kelia vieną sąlygą – tai turėtų būti maksimaliai preciziška rekonstrukcija.

Sunaikino sovietų kariškiai

Šiauriausioje Karklės žvejų kaimelio dalyje nuo plento nusuka daugelio itin mėgstamas dviračių takas, jis vaizdingomis pajūrio vietovėmis vingiuoja iki pat Palangos. Viena pirmųjų poilsio stotelių trasoje – bažnytvietė, apie kurią dabar byloja tik informacinis stendas, brūzgynuose styrantys pamatai ir vietinės bendruomenės pastangomis pastatytas metalinis kryžius.

XX amžiaus pradžioje Karklė buvo ilgiausias kaimas visame Klaipėdos krašte. Jis apie 9 km driekėsi nuo Olando Kepurės skardžio iki pat Nemirsetos. Sodybos buvo išsidėsčiusios daugiausia pajūriu, ir kone kiekviena šeima turėjo savo išėjimą į jūrą.

1910 metais dabartinės Karklės šiaurinėse prieigose, netoli kelio buvo pastatyta vėliau liūdno likimo sulaukusi mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia su klebonijos ir ūkiniu pastatais. Tuo metu parapijoje buvo apie 800 tikinčiųjų. Remiantis išlikusia ikonografine medžiaga, maldos namai nedaug nukentėjo per kraštą nusiaubusį Antrąjį pasaulinį karą.

Pokariu, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, pajūryje tarp Karklės ir Nemirsetos buvo įkurtas armijos karinis poligonas. Iš šiaurinės Karklės kaimelio dalies buvo iškeldintos 42 šeimos, jų namai – nugriauti. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje poligone atsidūrusią kaimelio bažnyčią taip pat nugriovė sovietų kariškiai. Ilgainiui buvo išnešiotos ir vertingos plytos, tad dabar bažnytvietėje riogso tik pamatų fragmentai.

Idėja inicijuoti bažnyčios atstatymą kilo dar prieš dešimtmetį, tačiau puoselėjamai svajonei tik dabar atsivėrė keliai būti įgyvendintai.

Tarnautų bendruomenei

PRP direktorius D. Nicius pasakojo, kad šiuo metu bažnyčios vietoje suformuotas 90 arų žemės sklypas. „Jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau ateityje sklypas turėtų būti perduotas arba Klaipėdos rajono savivaldybei, arba Karklės evangelikų liuteronų parapijai. Idėja atstatyti objektą visu tūriu – gyva, tačiau pirmiausia būtina atlikti parengiamuosius darbus“, – teigė jis.

Galimybė atstatyti bažnyčią Karklėje numatyta ir PRP tvarkymo plane. „Europos Sąjunga nefinansuoja religinių objektų atstatymo, todėl bus ieškoma mecenatų. Sunku pasakyti, kiek kainuotų visas šventovės atstatymas, galbūt net 1–2 mln. eurų. Bažnyčia nebūtų vien maldos namai, bet ir bendruomenės susitikimų, renginių vieta. O iki tol reikėtų sutvarkyti aplinką, nes pro bažnytvietę dviračiais pravažiuoja arba praeina šimtai tūkstančių žmonių“, – teigė pokalbininkas.

Paveldosaugininkai neprieštarauja, kad būtų atstatyti maldos namai, tačiau kelia vieną sąlygą – tai turėtų būti maksimaliai preciziška rekonstrukcija.

Svarstoma, kad kol bus renkamos lėšos maldos namų statybai, bažnytvietė galėtų būti tvarkoma, pasirinkus kurį nors modelį iš jau žinomų pavyzdžių. „Dubingiuose, pavyzdžiui, atidengti, užkonservuoti ir eksponuojami pamatai, rūsiai. Klaipėdoje, Šv. Jono bažnyčios vietoje – skveras su bažnyčios kontūrus atkartojančia gyvatvore. Priekulėje – taip pat sutvarkyta bažnytvietės aplinka. Kai ką panašaus būtų galima padaryti ir Karklėje. Surinkus išsamesnę istorinę medžiagą, pastatyti naują stendą, galbūt ir simbolinį varpą, kuriuo pakeleiviai galėtų paskambinti. Paženklinti ir prie bažnyčios buvusius pastatus“, – mintimis dalijosi D. Nicius.

Be interpretacijų

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad archeologiniai tyrimai Karklėje – būtini. „Jie bažnytvietėje niekada nebuvo atliekami, o prieš imantis kokių nors tvarkybos projektų būtina nustatyti paveldosaugos objekto ribas, patikslinti vertingąsias savybes. Gal būtų ir radinių. Bažnyčios atstatymas turėtų būti vykdomas griežtai remiantis istorine medžiaga, išlikusiomis nuotraukomis, o jei yra – brėžiniais. Jokių fantazijų ar interpretacijų“, – teigė jis. Esą kol kas realu sutvarkyti ir pažintiniam turizmui pritaikyti aplinką.

Klaipėdos rajono vicemerės Violetos Riaukienės vertinimu, pačių bendruomenių iniciatyvos dėl žymių krašto istorinių objektų atgaivinimo yra sveikintinos. „Karklės atveju labai svarbi ir pati vieta, kurioje bažnyčia stovėjo, nes pro ją pravažiuoja milžiniški srautai turistų. Mano manymu, savivaldybė tikrai galėtų finansiškai prisidėti organizuojant tyrimus, rengiant projektą, tačiau paties objekto statyba turėtų būti vykdoma panaudojant kitus finansinius išteklius“, – svarstė vicemerė.