Žiemos sodo augalus užpuolė pavojingi parazitai

Kretingos vizitine kortele pelnytai vadinamam Žiemos sodui buvo iškilusi didžiulė grėsmė: apie daugiau kaip 5 tūkst. rūšių augalų priskaičiuojančioje ir beveik 700 kv. m plotą užimančioje oranžerijoje užsiveisė itin kenksmingi parazitai – mikroskopinės kirmėlės nematodai. Mokslininkai teigia, kad su jomis kovoti itin sunku, o pagrindinė priemonė nuo jų apsiginti – pakeisti visą dirvožemį. Tačiau, regis, augalus, dalis kurių vargu būtų išgyvenę dirvožemio keitimo procedūrą, pavyko išgelbėti.

Augalai pradėjo skursti

Praėjusį pavasarį keliuose oranžerijos plotuose prie arčiausiai į lauką vedančių Žiemos sodo durų pradėjo skursti augalai. Ypač nyko marantos, chlorofitai, beloperonės, o ir kitų gėlių lapai skurdo, rudo – atrodė, lyg juos kas nors būtų nuo pat viršaus apipylęs kokiu nuodu. Kad ir kiek augalus ir savo darbą nuoširdžiai mylinčios moterys besistengė, vasarai įsibėgėjant skurdukų daugėjo.

„Pirma mano mintis buvo ta, kad augalams kenkia skersvėjis, – pasakojo nuo 1995 metų Žiemos sodo augalais besirūpinanti Eleonora Ranciuvienė. – Vasara buvo labai karšta, ir dažniausiai oranžerijos durys būdavo nuo pat ryto iki vakaro atidarytos.

Atidarę laikydavome ir kitas į Žiemos sodą iš dvaro rūmų vedančias duris, tad tame plote, kur augalai nyko tiesiog akyse, susidarydavo skersvėjis. O juk visi gėlininkai žino: skersvėjis augalams – labai pavojingas.“

Tačiau ir nusprendus nebelaikyti atvirų durų, nors oro temperatūra vasarą Žiemos sode gerokai perkopdavo per 30 laipsnių karščio, augalai nyko toliau. Tad į pagalbą buvo pasikviesti specialistai iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro.

„Mus konsultavo vyresnioji mokslinė darbuotoja Elena Survilienė, dirbanti centro laboratorijoje, – sakė Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. – Ji paėmė mėginius, pamatavo dirvožemio rūgštingumą, drėgnumą, ir iš pradžių irgi patarė nelaikyti atvirų durų, kad nesusidarytų skersvėjis. Tačiau šis patarimas nepadėjo. Tada buvo nuspręsta atlikti rimtus augalų pavyzdžių bei dirvožemio tyrimus, juolab kad daugiau nei dešimt metų tokie tyrimai atliekami nebuvo.“

Aptiko galybę nematodų

Tyrimų rezultatai kretingiškius muziejininkus ne juokais išgąsdino. Gruodžio mėnesį atlikus šešių skirtingų rūšių augalų pavyzdžių analizę bei ištyrus substratą, nustatyta, kad augalus puola ligos ir kenkėjai, kurie, apgrauždami smulkiąsias augalų šaknis ir sunaikindami šaknyną, trikdo jų augimą. Patys pavojingiausi iš visų aptiktų kenkėjų – mikroskopinės 0,8–2 mm dydžio kirmėlės nematodai, kurių koncentracija substratu vadinamame sodo dirvožemyje smarkiai viršijo visas įmanomas normas.

„Pats veiksmingiausias, ir, galima sakyti, vienintelis kovos su nematodais būdas – pakeisti visą gruntą, dezinfekuoti, užpilti naują substratą ir užsodinti naujus augalus, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino E. Survilienė. – Kitas būdas – ilgą laiką laistyti gruntą karštu vandeniu. Žinoma, augalus, kurie brangūs, tokiu atveju reikia perkelti.“

Pasak mokslininkės, nematodai itin greitai veisiasi ir plinta – jie „prikimba“ prie įrankių, prie batų padų, gali būti pernešami net su dulkėmis. Ką jau kalbėti apie perkėlimą nuo motininio augalo, jeigu jis yra užkrėstas.

„Šis kenkėjas yra labai sudėtingas, ir kontroliuoti jo gausą, kad nepasiektų augalams žalingos ir skaudžias ekonomines pasekmes sukeliančios ribos, itin sunku“, – apibendrino E. Survilienė.

Sukėlė sumaištį

Mokslininkės rekomendacija pakeisti visą Žiemos sodo gruntą sukėlė tikrą sumaištį.

„Kiek tai būtų mums kainavę, neskaičiavome. Žinoma, visų pirma būtų reikėję pirkti naują substratą. Toliau – laikas: kokias dvi savaites būtų vyrai net sukaitę dirbę. Kalbant apie augalus: jokio augalėlio parduotuvėje be trijų eurų neįpirksi. Vienas marantas kainuoja 4,50 euro, o jų čia yra dešimtimis. Chlorofitus mūsų moterys pačios padaugina, bet juk tai irgi – darbas“, – vardijo J. Tertelienė.

Daugiausiai rūpesčio kėlė užkrėstuose plotuose augantys didieji, senieji, kai kurie iš jų – labai reti augalai, nes jeigu būtų tekę nuo jų šaknų nuimti žemę, augalai galėjo visai sunykti.

„Štai čia auga didelė monstera, kurios lapai irgi buvo pradėję gelsti. Anam plote auga didžiulės jukos (filamentosos), vadinamieji „uošvienės liežuviai“ – sansevjeros, ir gan retas augalas – afrikine liepa vadinama sparmanija. Tokių jau niekur nenupirksi, o garantuoti, kad augalai ištvers grunto keitimą, niekas negali“, – paaiškino Gamtos skyriaus vedėja, pridūrusi, jog būtent siekiant išsaugoti sodo puošmenas nuspręsta iš pradžių išbandyti visas kitas įmanomas priemones.

Kovojo kelis mėnesius

Kova su nematodais užtruko visą žiemą ir persikėlė į pavasarį. Kiek karšto, 50 laipsnių temperatūros siekiančio vandens – būtent tokio šiltumo vandeniu patarė augalus laistyti dar viena kretingiškius konsultavusi specialistė, Kauno oranžerijoje dirbanti Judita Varkulevičienė, – buvo išpilta kenkėjo pažeistuose plotuose, sunku būtų ir suskaičiuoti.

„Net keista – seniau mums nebuvo leidžiama augalų laistyti šiltu vandeniu, sakydavo, lapus nudeginsit. O pasirodė, kad karštokas vanduo naikina nematodų lervas, jos nebegali vystytis. Žinoma, ant lapų jo nepylėme, ant šaknų taikėme“,- pasidalijo pastebėjimu E. Ranciuvienė.

Dar vienas patarimas, kurio taip pat laikėsi Žiemos sode augalais besirūpinančios moterys – laistyti augalus kalio permanganato tirpalu, po to – kontaktiniais insekticidais, kurie, papuolę ant parazito, jį sunaikina.

Išnagrinėjusios J. Varkulevičienės rekomenduotą literatūrą lenkų kalba, kretingiškės aptiko, jog patariama užkrėstoje žemėje sodinti serenčius, dar vadinamus gvazdikėliais arba tagetėmis.

„Pasirodo, nematodai nepakenčia serenčių. Buvom užsodinę jų gana daug, dabar mažiau palikome, nes serenčiams čia nėra geros sąlygos – jie yra lauko, ne oranžerijos augalai. Čia jiems trūksta šviesos, be to, pradėjo pulti kiti kenkėjai – baltasparniai“, – pasakojo J. Tertelienė.

Didysis pavojus praėjo

Visomis įmanomomis priemonėmis besikaunant su kenkėju, regis, pavyko jį įveikti. J. Tertelienė ir E. Ranciuvienė tikino – augalai atsigavo.

„Po trijų keturių mėnesių įtempto darbo pamatėme, kad augalai atsigauna. Marantos, kurių mažai bebuvo likę, pavasarį gražiai ėmė augti. Tad pasidarė gaila keisti dirvožemį. Žiūrėdamos į augalus, manom, kad mums pavyko suvaldyti situaciją, kad įveikėme nematodus. Ir tikimės, kad kai bus atlikti kiti dirvožemio tyrimai – planuojame juos atlikti vasarą, – sužinosime, kad didysis pavojus praėjo“, – vylėsi J. Tertelienė.

Tačiau iki to laiko ir toliau pažeistieji plotai bus atitinkamai prižiūrimi. Negana to, kas jau buvo daryta, planuojama augalus laistyti serenčių užpilu: išrautos specifinio kvapo gėlės bus sumerktos į vandenį, porą savaičių jame laikomos, kad užpilas šiek tiek parūgtų, o tada jau juo bus baidomi nematodai.

Dažnas ir piktas kenkėjas

Kad nematodai – labai dažni ir pikti sunkiai išnaikinami kenkėjai, patvirtino ir kretingiškių kolegos iš Palangos bei Klaipėdos. „Žinom, kad nematodai yra labai sunkiai įveikiami, bet, laimei, mums beveik netenka su jais susidurti, tačiau mūsų augalus puola kiti kenkėjai, – pasiteiravus, ar neteko kovoti su Žiemos sodo augalus apnikusiais kenkėjais atsakė Palangos miesto botanikos parko Apželdinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Larisa Urbonavičienė. – Žiemos sode augalai yra pasodinti tiesiai į gruntą, mūsų oranžerijoje jie auga vazonuose. Todėl, jeigu ištiktų tokia bėda, mums būtų daug lengviau juose gruntą pakeisti.“

„Nematodai – labai dažni augalų kankintojai ir ligų sukėlėjai, dažniausiai pažeidžiantys šaknyną, ir jeigu jau jie įsimeta, labai sunku išnaikinti, – sakė Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė. – Juolab uždaroje oranžerijoje, kur dėl lankytojų neįmanoma intensyviai naudoti chemines priemones.“

Pasak direktorės, pastaruoju metu aktyviai ieškoma alternatyvių priemonių nematodams naikinti, ir jų beieškant prisimenami liaudyje naudoti metodai. Jau ir mokslininkai pataria kenkėjų užpultuose plotuose auginti fitosanitarinius kvapiuosius augalus. Be Žiemos sodo gėlininkių jau išbandytų serenčių, patariama sodinti pipirmėtes, raudonėlius, čiobrelius. Taip pat dera nuolat profilaktiškai dezinfekuoti dirvožemį.

„Mums taip pat teko gintis nuo šio kenkėjo, kuris dažnai apninka šiltnamius. Tačiau ne oranžerijoje nematodus naikinti lengviau: grėsmė mažesnė, gruntas atviras, ir pati gamta padeda viską reguliuoti – pavyzdžiui, įšalas kenkėjus naikina“, – kalbėjo A. Klimienė.