Žemaičių Naumiestyje pagerbtas šviesuolis Frydrichas Megnius

Daugybę negandų atlaikiusioje šios bažnyčios jau istorine tapusioje klebonijoje čia kantoriumi (kantorius - bažnyčios choro vadovas, dirigentas, giedojimo mokytojas, vargonininkas) 1899 – 1914, 1933 – 1936 bei 1945 – 1950 metais dirbo Frydrikas Megnius. Šis latvių kilmės bažnyčios tarnautojas buvo labai šviesus žmogus: 1900 m. šiame pasienio su Rytų Prūsija miestelyje atkūrė vokiečių, o 1903 m įsteigė pirmąjį lietuvių chorą Žemaičių Naumiestyje, 1908 m. miestelyje įsteigė Mėlynojo kryžiaus (blaivybės) draugiją, 1911 m. ėmė leisti sąsiuvinio formato savaitraštį „Svečias“ („Sweczias“), o 1913 m. parengė ir išleido iliustruotą elementorių vaikams „Raktelis“. Vėliau, 1936 – 1944 m., dirbdamas Laugaliuose, leido savo antrąjį periodinį spaudinį - savaitraštį vaikams „Vaikų draugas“. 1947 m. Žemaičių Naumiestyje jis ordinuotas kunigu diakonu. Mirė 1950 m. Palaidotas Žemaičių Naumiesčio kapinėse.

Naujam gyvenimui prikelta evangelikų liuteronų klebonija. Organizatorių nuotr.

Pagerbti šį žmogų ir prisiminti švietėjiškos reikšmės turėjusį savaitraščio „Svečias“prie klebonijos pakabinant atminimo lentelę. Taip pagaliau prisimintas ir įvykdyta senas įsipareigojimas. 

Kunigas V. Miliauskas šios lentelės atidarymo iškilmes pradėjo giesme. Atidengti ją pakvietė vieną vyriausių šios bendruomenės narių Gustavą Timpą ir evangelikų liuteronų bendruomenės pirmininkę Vandą Marozienę. Žemaičių Naumiesčio muziejininkas Saulius Sodonis susirinkusiems priminė F. Megniaus gyvenimą ir veiklą, pažymėdamas, kad sąsiuvinio dydžio 12 puslapių gotišku šriftu lietuvių kalba leistas savaitraštis „Svečias“ ne tik informavo apie bažnytinio bei visuomeninio gyvenimo aktualijas, bet ir turėjo nemažai auklėjamosios medžiagos. Sveikinimo žodį tarė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda. Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotoja Vaidilutė Dūdienė pasidžiaugė, kad radosi dar vienas kultūrinis švietėjiškas objektas šiame miestelyje.

Atminimo lentalė. Organozatorių nuotr.

Iškilmes kunigas V. Milauskas baigė prasmingais Šventojo rašto žodžiais bei bendra susirinkusiųjų malda. Po to pakvietę apžiūrėti naujam gyvenimui prikeltą kleboniją bei susipažinti su čia Žemaičių Naumiesčio bibliotekos parengta parodėle apie F. Megnių bei jo leistą laikraštį „Svečias“ („Sweczias“). Tai buvo penkta vieta Lietuvoje, kur po spaudos atgavimo lietuviškai rašmenimis imta leisti spauda.