Violeta Skierienė: "Plungės biblioteka - unikali"

Be plungiškių, šiemet buvo paskelbti dar du EIFL premijos laureatai: Brazilijoje esanti Argetinos Lopes Tristao viešoji biblioteka ir Filipinuose veikianti Butuano miesto biblioteka.

Be sertifikato bei statulėlės, plungiškiams bus skirtas ir 1500 JAV dolerių prizas.

Apie įgyvendintą inovatyvų sumanymą ir Plungės viešosios bibliotekos išskirtinumą šiandien kalbamės su bibliotekos direktore Violeta Skieriene.

"Istorija įpareigoja"

Kaip sumanėte dalyvauti EIFL programoje, kiek pasaulio ir Lietuvos bibliotekų iš viso dalyvavo?

Šiam šaukimui buvo paduota beveik 70 paraiškų iš viso pasaulio. Apie šią programą žinome nebe pirmus metus. Dalyvavome, nes atitikome visus keliamus reikalavimus. Paraiškas gali teikti bibliotekos, kurios įgyvendino inovatyvius projektus. Mes savo projektą pradėjome 2015-aisiais, įgyvendinome 2016 metais, o 2017-aisiais pateikėme paraišką EIFL. Ši organizazija yra tarptautinė, nesiekianti pelno, įsikūrusi Europoje, bendradarbiauja su bibliotekomis visame pasaulyje, daugiau kaip 60-yje šalių, skatina kurti ir įgyvendinti laisvos prieigos prie elektroninės informacijos projektus (angliškai EIFL - Electronic Information for Libraries).

2014 m. EIFL apdovanojimą buvo gavę Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteka, 2016 m. - Kauno savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka.

Už ką konkrečiai buvo skirtas apdovanojimas Plungei?

Už bibliotekos sukurtą virtualią pažintinę programą "Plungės išmanusis parkas". Mūsų biblioteka įsikūrusi unikalioje miesto vietoje - dvaro, turinčio seną ir turtingą istoriją, teritorijoje, seniausiame dvarvietės pastate. Jaučiamės įsipareigoję...

Jūsų sukurta išmanioji edukacinė programa pasakoja apie dvarvietę?

Taip, virtualiai pasakojame apie dvaro istoriją, jo pastatus - esamus ir jau išnykusius, apie kadaise čia klestėjusią kultūrą, parko augalus, gyvūnus, ir, žinoma, apie tai, kas yra dabar.

Kada prasideda dvaro istorija?

Ji siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Dvaras turėjo daug skirtingų šeimininkų, minimų nuo 1570 metų, kai Plungėnų (tuomet taip vadinta Plungė) dvarą ir šalia esančią Gandingą Žygimantas Augustas atidavė valdyti LDK stalininkui Mykolui Aleknavičiui.

XVIII a. dvarvietę įsigijo Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Po jo nužudymo per Tado Kosciuškos sukilimą Plungės valdos atiteko Vincentui Potockiui. Vėliau jas perėmė Platonas Zubovas. Zubovai Plungę valdė 67 metus, nuo 1806 iki 1873 m. Zubovų laikais atsirado pirmieji pastatai, buvo iškasti septyni tvenkiniai, sudėti takai etc. Po Zubovų čia šeimininkavo Oginskiai. Mykolas Oginskis nusipirko dvarą 1873 m.

PILAITĖ (laikrodinė-oranžerija), miniatiūrinė Florencijos Vekjo rūmų kopija, pastatyta grafo Nikolajaus Zubovo laikais. Tai pats seniausias išlikęs dvaro statinys, mūro pamatų akmenyje rasta data - 1846 m. (Plungės viešosios bibliotekos archyvo nuotraukos ir XIX a. Aleksandro Zientarskio piešinys)

Kuo Plungėje pasižymėjo Oginskiai?

Pastatė dabartinius rūmus. Jo rezidencija garsėjo kultūrine veikla. Dvare veikė prieglauda našlaičiams, slapta lietuviškų mokyklų daraktorių mokykla... Oginskiai finansavo lietuviškų knygų leidybą, pirmąjį lietuvišką spektaklį. Nuo 1873 m. dvare veikė Oginskių muzikos mokykla, joje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Mes dirbame vietoje, kuri buvo aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.

Palazzo Vecchio

Kuo išskirtinis bibliotekos pastatas?

Biblioteka nuo 2012 m. veikia pastate, kuris turi išskirtinę istoriją. Jis iškilo Nikolajaus Zubovo laikais. Mūro pamatų akmenyje yra išlikusi data - 1846 m. Tai neogotikinio stiliaus pilaitė - laikrodinė, pastatyta kaip Vekjo rūmų (it. Palazzo Vecchio) Florencijoje kopija. Mykolas Oginskis vėliau prie jos pristatė vasaros oranžeriją. Pirmajame aukšte gyveno sodininkas, antrajame - laikrodininkas. Oranžerijoje buvo auginami egzotiški augalai: palmės, vynuogės, ananasai... Įdomu tai, kad oranžerija buvo šildoma: 2011 m. archeologai rado šildymo įrenginių liekanas. Sodininkas augino daržoves, prižiūrėjo gėlynus...

ŽIRGYNAS. Oginskių dvaro žirgynas pastatytas 1879 m. Vienoje pastato pusėje buvo laikomi žirgai, kitoje gyveno žirgus prižiūrintys tarnai. Karietinėje buvo laikomos karietos, pakinktai, balnai. Vidurinėje pastato dalyje buvo įrengta žirgų išjodinėjimo arena. (Plungės viešosios bibliotekos archyvas)

Ką veikė laikrodininkas?

Laikrodininkas prižiūrėjo sudėtingą, 3 dalių, rankų darbo mechanizmą, kas keletą dienų užtraukdavo sunkius akmeninius svarsčius. Varpas dūžiais skelbdavo valandas ir ketvirčius. Jis ir dabar (nuo 2015-ųjų) plungiškiams aidi kas valandą.

Mūsų pilaitė turi XIX a. bokšto laikrodį, kuris ir dabar veikia, yra restauruotas. Iki šių dienų išlikęs visas mechanizmas, trūko tik varpo, ciferblato ašių, 3 svarsčių ir jų lynų. Pasak Liberto Klimkos, tai retas istorijos paminklas, kuris atspindi to meto amatų lygį mūsų krašte.

Taigi esame įsikūrę seniausiame išlikusiame dvaro statinyje ir seniausiame mūriniame pastate Plungėje. Suprasdami, kaip vieta mus įpareigoja, stengiamės ją puoselėti - tvarkome aplinką, sodiname bei prižiūrime gėles, kitus augalus, norime atkurti kadaise čia žydėjusius vaismedžių ir vaistinių augalų sodus.

Kodėl "Palazzo Vecchio"?

Vekjo rūmai (it. Palazzo Vecchio) - buvę Florencijos valdžios rūmai, dabar muziejus. Kodėl Plungėje atsirado jų kopija, tiksliai nežinome. Vienas iš Zubovų giminės palikuonių spaudoje publikavo savo prisiminimus, juose rašo, kad Nikolajus Zubovas Plungėje pastatė itališką pilaitę savo žmonos italės garbei, bet tai nepatvirtinta istorija.

BAŽANTERIJA ("bažant" lenkiškai - fazanas). Fazanų prižiūrėtojo, vadinto "bažanterininku", namas ir dvaro skalbykla. (Plungės viešosios bibliotekos archyvas)

Povai ir fazanai

Kada buvo užveistas dvaro parkas?

Dvarą juosiantis parkas mena šventąjį mišką, kuris, manoma, buvo šioje vietoje iki XII amžiaus. Kada jau tikslingai pradėtas formuoti parkas, dokumentų nėra. Manoma, kad natūralaus miško vietoje parkas pradėtas formuoti XVIII a., o XIX a. pabaigoje pertvarkytas pagal angliškas tradicijas, čia šeimininkaujant kunigaikščiui Mykolui Oginskiui. Panaudojus natūralią Babrungo upės vagą, suformuota parko peizažinė dalis.

Kokie egzotiški parko augalai išlikę iš senų laikų?

M. Oginskio egzotiniai augalai sunykę, bet likę ąžuolų, uosių, liepų, klevų, kaštonų, maumedžių bei krūmų... Parko įžymybė - Perkūno ąžuolas, kuriam, manoma, apie 600 metų.

Parko teritorijoje yra buvęs fazanų prižiūrėtojo namas?

Taip, kunigaikščio M. Oginskio laikais čia buvo auginami povai, fazanai. Fazanų prižiūrėtojas rūpinosi visais rūmų parke (buvo aptvertas) augintais gyvūnais. Tuomet čia lakstė kiškiai, stirnos, tvenkiniuose plaukiojo gulbės, Babrunge ir tvenkiniuose veisėsi baliniai vėžliai...

Kas čia buvo po Oginskių?

1902 m., mirus Mykolui Oginskiui, valdas perėmė našlė. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ji išvyko į Lenkiją. Dvarą tvarkė ūkvedys. Į Lietuvą Oginskienė nebegrįžo, jos turtas buvo nusavintas jau nepriklausomos Lietuvos valdžios. Tarpukariu, pokariu laikrodinėje buvo įrengti butai, sovietmečiu įkurdinti Pionierių namai, oranžerijoje įrengti šiltnamiai.

RŪMAI, kadaise garsėję čia sukauptais Oginskių giminės portretais, marmuro biustais, vertingų meno kūrinių rinkiniais, archeologinių radinių, ginklų, numizmatikos, knygų ir retų spaudinių kolekcijomis. Prie rūmų veikė muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo, mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. (Plungės viešosios bibliotekos archyvas)

Išmanioji zona

Kurie bibliotekos darbuotojai sugalvojo, sukūrė ir įgyvendino virtualią programą, išsamiai pasakojančią apie Plungės parką?

Bibliotekos Informacijos, inovacijų ir mokymo centro vedėja Virginija Liutikaitė, dailininkė fotografė Zita Paulauskaitė, kompiuterinių sistemų inžinierius Gražvydas Šaltupis. Teikė, vertė į anglų kalbą, reklamavo ir t. t. Gintarė Gurevičiūtė, Uršulė Padagienė. Dirbo ir daugiau žmonių, didelė motyvuota komanda, neskaičiuodama valandų. Virtualų turą po Plungės parką, pritaikyta mobiliesiems įrenginiams, galite rasti adresu plungėsparkas.lt.

Šį projektą tęsime, tobulinsime, turime kitų planų, pavyzdžiui, kurti hologramas. Viso šio sumanymo esmė yra mūsų noras, kad visas Plungės parkas virstų išmaniąja zona, kad bet kuris žmogus, atvykęs į Plungę, galėtų vaikščioti po parką su "išmaniuoju gidu" ir gautų informaciją anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis apie parko istoriją, objektus, augmeniją, gyvūniją. Siekiame, kad galų gale visoje parko teritorijoje, kuri yra apie 60 ha ir kur yra 50 objektų, būtų įvestas belaidis interneto ryšys.

VARDAI

Zubovai Plungėje

Platonas ir Dmitrijus Zubovai.

Zubovai, kilę iš Rusijos imperijos grafų ir Šventosios Romos imperijos kunigaikščių giminės, Plungę valdė 67 metus, nuo 1806 iki 1873 m.

Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Platonas Zubovas iš Jekaterinos II gavo daug dvarų Kurše (Latvija) ir Lietuvoje. 1805 m. nusipirko Tauragės dvarą, 1806 m. kovo 8 d. iš Vincento Potockio nupirko praskolintus Kretingos, Grūšlaukės, Plungės dvarus ir Tarvydų kaimą. 1821 m. vedė lietuvių kilmės Vilniaus gražuolę Teklę Valentinavičiūtę, kuri 1822 m. pagimdė jam vienintelę teisėtą dukterį Aleksandrą.

1827 m. Lietuvoje buvę Platono Zubovo dvarai (Didždvaris, Ginkūnai, Joniškis, Plungė, Kretinga ir kt.) atiteko jo broliui Dmitrijui Zubovui, kuris laikomas Lietuvos Zubovų šakos pradininku. Jo palikuonys įsikūrė Lietuvoje, susigiminiavo su vietiniais bajorais, rėmė tautinį lietuvių judėjimą, pasižymėjo švietėjiška ir kultūrine veikla.

Mikalojus ir Marija Oginskiai

Kunigaikštis Mikalojus Oginskis nusipirko Plungės dvarą ir miestelį 1873 m. iš P. Zubovo. Perstatė dvaro rūmus, rekonstravo parką. Rūmuose įkūrė muzikos mokyklą, išlaikė orkestrą. Šioje muzikos mokykloje mokėsi ir dvaro orkestre grojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Po kunigaikščio mirties rūmais rūpinosi našlė Marija Oginskienė. Ji Plungės dvare įsteigė našlaičių prieglaudą, kurioje išaugino apie 200 tėvų netekusių vaikų. Plungėje jos globojama veikė ir Mokytojų seminarija. 1905 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą kunigaikštienė Plungėje įsteigė oficialią lietuvišką mokyklą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Lenkiją.