Artėjant ketvirtajam "Vilties bėgimui", brolis pranciškonas Benediktas - Sigitas Jurčys - įsitikinęs, kad ši akcija jau įgavo ir sakralinę reikšmę.
"Vaikai bėga dėl sergančių bendraklasių ar tėvų, tėvai - dėl savo vaikų. "Vilties bėgimas" - tai meilės artimam išraiška. "Vilties bėgimas" ypatingas tuo, kad kuria naują visuomenės modelį, paremtą atjauta ir tarnyste kitam žmogui. Dalyvaudamas - bėgdamas ar aukodamas savo pinigus, savo talentą, laiką - žmogus besąlygiškai atsiduoda. Nelaukdamas grąžos", - sakė jis.
Klaipėdietė Aldona Petrauskienė šiemet bėgs jau 4-ąjį kartą. Pirmąjį ir antrąjį kartus bėgo dėl to, kad jos serganti onkologine liga draugė pasveiktų. Trečiąjį kartą ji bėgo dėl tos bičiulės, deja, jau šviesaus atminimo... Šiemet Aldona brolių pranciškonų prašymu iš anglų kalbos vertė dvasinės paramos centro savanorių ugdymo praktikumo knygelę.
"Galvojau - tas vertimas tegul bus įskaitytas kaip bėgimas... Bet paskambino onkologine liga susirgusi kolegė, paprašė, kad bėgčiau, ir galbūt ji pasveiks. Taigi nebesvarstydama bėgsiu ir šiemet. Jau treniruojuosi", - sakė moteris.
Neseniai, įveikta onkologinės ligos, Anapilin iškeliavo keturių vaikų mamytė. Jai atminti šiemet į "Vilties bėgimą" įsijungs ir visa toji skaudžią netektį patyrusi šeima.
Šešiolikmetis Andrius taip pat bėgs. Už savąją mamą, kuriai pavyko iš vėžio žnyplių išsivaduoti. "Kad ji daugiau niekados nebesusirgtų", - jaudindamasis aiškino jis.
Daugelis į bėgimą įsijungusių berniukų ir mergaičių dar nežino, kas yra netekties jausmas. Tačiau per Gerumo valandėles ar savaites mokyklose iš brolių pranciškonų pasakojimų, rodytų "Vilties bėgimo" filmų jie suprato, kad privalo bėgti. Ir bėgs tiek kiek jėgos leidžia - tris kilometrus ar 600 metrų, bet bėgs.
Taigi iki "Vilties bėgimo" starto liko šešios dienos. Komentaruose prie publikacijų aptikau šūksnių, jog žmonės laukia "Vilties bėgimo" kaip šventės. Kodėl - kaip? Tai iš tiesų šventė. Gerumo ir atjautos. Širdžių, plakančių vienu tikslu ir ritmu, šventė.
Rašyti komentarą