Vietoj palapinių - viešbučiai

Atsakingi specialistai nurodo tik apytikslius duomenis. Taip pat nėra žinoma, ar visi palapines į savo sklypus priimantys verslininkai dirba legaliai, rašoma grynas.lt portale.

Yra trys laikino apsistojimo vietų kategorijos – poilsiavietė, stovyklavietė ir kempingas. Poilsiavietėje turistai gali praleisti dieną – nakvynei jos nepritaikytos. Ne visas ir automobiliu galima pasiekti. Stovyklavietėje įsikūrus gyventi galima maždaug savaitę. Aukščiausio lygmes apsistojimo vietoje – kempinge – palapinės ar kemperio stovėjimo laikas neribojamas.

Nors pajūryje kempingai tik du – Nidoje ir Giruliuose, aplinkosaugininkų teigimu, turistams problemų dėl apsistojimo nėra. Esą kempingus pakeičia viešbučiai.

Ne visos stovyklavietės patenkina turistų poreikius

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės teigimu, jei kempingui parinkta tinkama vieta, išplėtota infrastruktūra, gamtai didelės žalos jis nedaro. Tokiu atveju nesvarbu, ar žmogus gyvens palapinėje, ar viešbutyje – jo poveikis gamtai bus maždaug vienodas.

Vis dėlto, pasak R. Baškytės, ne visos turistams pritaikytos vietos yra patenkinamos būklės: ,,Vieta (kempingui – aut. pastaba) parenkama taip, kad teritorija galėtų priimti didelį žmonių skaičių ir nebūtų daroma žala gamtai. Jeigu tai daroma savavališkai – kur kas nori, tada, aišku, žala bus. Ne visų kempingų būklė yra gera.“

Įrenginėjant naujas stovyklavietes, panašias į kaimo turizmo sodybas, dažnai neatsižvelgiama į būsimų klientų poreikius – jose trūksta vietos. Kai kurie pajūryje stovintys turistams skirti nameliai, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorės nuomone, neatitinka sanitarinių reikalavimų – per mažas jų plotas.

R. Baškytė, paklausta, ar pajūryje kempingų užtenka, atsakė, kad ,,tiek, kiek numatyta planavimo dokumentuose, jų užtenka, bet ne visi, kurie numatyti, yra įrengti. Čia yra problema. Tada prasideda saviveikla“.

Pašnekovės įsitikinimu, kempingas Nemirsetoje yra reikalingas. Ji teigia mananti, kad lankytojų ten trūkti neturėtų.

Kemperiai apsistoja ir individualių namų kiemuose

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius tikino, kad jo vadovaujamoje valstybės saugomoje teritorijoje, kuri driekiasi tarp Klaipėdos ir Palangos miestų, nėra nei vieno kempingo. Jo teigimu, labiausiai urbanizuota teritorija yra Karklės kaimas.

,,Mūsų parke yra tik privačios įmonės, kurios teikia rekreacijos paslaugas. Daugiausia jos įsiregistruoja kaip lauko stovyklavietės. Lauko stovyklavietėje papildomai leidžiama pasistatyti automobilius, kemperius. Būna universalios tos rekreacinės teritorijos – tiek palapines žmonės statosi, tiek su kemperiais atvažiuoja. Minimaliai bandoma kemperiam pritaikyti sąlygas. Taip pat yra privatūs žmonės, kurie savo sklype teikia taip vadinamąsias kaimo turizmo paslaugas“, – aiškino D. Nicius.

Ar iš mandrumo, ar iš noro pasirodyti pasitaiko elementarių nekultūringo elgesio proveržių – kažkokį stendą nori sulaužyti, laužus bando kurti, kur negalima, prišiukšlina teritoriją arba šiaip į mišką įvažiavę garsiai muziką paleidžia. Yra tokių, kurie nori automobiliu įvažiuoti į kopas.

Kiek Pajūrio regioninio parko teritorijoje oficialiai veikia stovyklaviečių, direktorius pasakyti negalėjo. Jo žiniomis, parke yra maždaug trys stambesnės stovyklavietės. Taip pat jis pridūrė, kad dar maždaug 10 gyventojų savo kiemuose už sutartą kainą leidžia pasistatyti palapines ar kemperius.

Regioninio parko direktorius sutiko su R. Baškytės nuomone, kad gamtai poilsiautojų daroma žala nepriklauso nuo jų apsistojimo vietos – viską lemia žmogaus elgesys.

Kemperiais, pašnekovo teigimu, dažniau keliauja vyresnio amžiaus žmonės, kurie gamtai kenkia mažiau, nes kultūringiau elgiasi.

,,Daugiau bėdos būna su jaunimu, kuris atvyksta vienai ar dviem valandom – pasiima alaus dėžę ir nueina ieškot linksmybių, ieškot adrenalino. Ar iš mandrumo, ar iš noro pasirodyti pasitaiko elementarių nekultūringo elgesio proveržių – kažkokį stendą nori sulaužyti, laužus bando kurti, kur negalima, prišiukšlina teritoriją arba šiaip į mišką įvažiavę garsiai muziką paleidžia. Yra tokių, kurie nori automobiliu įvažiuoti į kopas“, – netinkamai regioninio parko teritorijoje besielgiančiais jaunuoliais piktinosi D. Nicius.

Kuršių nerijoje be Nidos kempingo palapinę pasistatyti nėra kur

Kuršių nerijos nacionaliniame parke, pasak jo direktoriaus Tomo Tukačiausko, yra vienas privatus kempingas ir maždaug aštuonios poilsiavietės, kuriose turistai gali praleisti dieną, o nakvynės vietos turi ieškoti kitur. Stovyklaviečių, kuriuose, jo žodžiais, galima gyventi apie savaitę Kuršių nerijoje nėra.

Poilsiaviečių zonose kemperiuose apsistoti draudžiama. Dažniausiai miškingose vietose esančias poilsiavietes pasiekti galima tik pėsčiomis arba dviračiu. Automobiliais į valstybės saugomą mišką įvažiuoti leidžiama tik išskirtiniais atvejais.

,,Yra problema, kai žmonės, atvykę į nacionalinį parką, bando nakvoti kemperyje pajūrio stovėjimo aikštelėse. Labiau yra pamėgtos Smiltynės, Pervalkos, Preilos pajūrio aikštelės. Pasitaiko atvejų, kad nuo 10 iki 15 šeimų nakvoja aikštelėse. Aikštelės nėra tam pritaikytos“, – dėstė T. Tukačiauskas.

Palangoje kol kas nėra nei vieno kempingo, stovyklavietės taip pat nėra idealios būklės – prabanga netviska. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus teigė, kad padėtis kitąmet turėtų pasikeisti.

Žygeiviui rasti vietą pasistatyti palapinę Kuršių nerijoje nėra taip paprasta. Nacionalinio parko direktorius pataria iš anksto dėl nakvynės susitarti su viešbučiu arba kita apgyvendinimo paslaugas teikiančia įmone.

Valstybės saugomoje teritorijoje yra du gamtiniai rezervatai – Naglių ir Grobšto. Jeigu turistai juose apsistotų, nemalonumų neišvengtų. Grobšto gamtinis rezervatas yra pasienio zonoje, todėl žmonės ten praleisti naktį nesiryžta.

,,Kadangi ten pasienis, tai su tokiom problemom nesusiduriam. Žmonės vengia pasienio ruožo – į miškus nelandžioja. Jeigu mes pamatytumėm ten apsistojusį žmogų, tai būtų taisyklių pažeidimas ir jam grėstų sankcijos“, – perspėjo nacionalinio parko direktorius.

Automobilių į Kuršių neriją, T. Tukačiausko teigimu, atvažiuoja per daug. Neva todėl apkraunami keliai, prie posto, kuriame renkamas ekologinis mokestis, ir perkėlos susidaro kamšiai, transporto priemonėmis apstatomos miestelių gatvės.

Pašnekovas teigia manantis, kad poilsiautojus reikia skatinti į Kuršių neriją atvykti viešuoju transportu arba vandens keliu, kuris esą netrukus turėtų būti atidarytas.

Uostamiestyje kemperių laukiama tik vienoje vietoje

VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė aiškino, kad uostamiesčio svečiams patogiausia apsistoti Giruliuose esančiame kempinge: ,,Klaipėdos miesto teritorijoje yra vienas vienintelis kempingas – Pajūrio kempingas Giruliuose. Jis įkurtas prieš tris metus. Šiais metais turi būti pastatyta 12 keturviečių namelių. Jis veikia visus metus. Daugiausia jis naudojamas vasaros metu, kai žmonės atvyksta kemperiais ir palapinėmis.“

Apsistoti galima, R. Savickienės teigimu, ir Karklėje: ,,Čia stovyklaviečių yra daug – kurios legalios, kurios nelegalios, atsakyti negaliu“.

Kitąmet turėtų atsidaryti trečiasis pajūrio kempingas

Palangoje kol kas nėra nei vieno kempingo, stovyklavietės taip pat nėra idealios būklės – prabanga netviska. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus teigė, kad padėtis kitąmet turėtų pasikeisti. Jis atskleidė savivaldybės planus Nemirsetoje įrengti europinius standartus atitinkantį kempingą: ,,Tuo tikslu parengtas Nemirsetos detalusis planas, šios teritorijos techninis projektas. Gautas 4 mln. litų finansavimas. Už šias lėšas bus sutvarkyta visa infrastruktūra – paklotos komunikacijos, įrengti sanitariniai mazgai, aptverta teritorija, sutvarkyta įvažiavimo infrastruktūra. ”

Šiuo metu, anot mero, vyksta viešieji pirkimai. Planuojama, kad kempingo statybos turėtų prasidėti rudenį. Š. Vaitkus teigia manąs, jog darbų pabaiga priklausys nuo oro sąlygų. Jis tikisi, kad kitą vasarą kempingas priims pirmuosius turistus.

Naujo kempingo teritorija bus suskirstyta į tris dalis: kemperių, palapinių ir poilsio namelių aikšteles. Kempingas turėtų teikti ne tik apgyvendinimo, bet ir maitinimo, laisvalaikio, aktyvaus poilsio bei kitas paslaugas.

,,Iš viso kempinge planuojama įrengti bendrojo naudojimo pastatą, skirtą svečiams priimti bei registruoti, daiktams saugoti, 2 maisto gaminimo patalpas, 12 poilsio namelių, taip pat 58 vietas autopriekaboms bei karavanams, 59 vietas palapinėms su automobilių vietomis. Priešais bendrojo naudojimo pastatą numatyta aikštelė, skirta rengti kultūrinius renginius“, – tikino Š. Vaitkus.