Viduramžių Palangos paslaptys

Pradžioje manyta, kad archeologai galimai atrado to meto Palangos valsčiaus valdytojo dvarvietės liekanas. Šiandien šia hipoteze jau abejojama, tačiau ir kito tikslaus atsakymo, kam galimai ši rezidencija priklausė, neturima.

Amžius nustatinėjamas

Žinia, vėlyvaisiais viduramžiais šiandieninės Palangos centre stovėjusio gyvenamosios paskirties pastato liekanas archeologai atrado pavasarį, tyrinėdami teritoriją greta rekonstruojamos kurorto vasaros estrados priešais Vytauto gatvę.

Archeologo Ramūno Šmigelsko teigimu, medinio, rentinės konstrukcijos pastato liekanos rastos rytinėje vasaros estrados pusėje.

"Preliminariais duomenimis, medinis pastatas, kurio liekanos rastos, čia stovėjo šešioliktojo amžiaus pabaigoje ar septynioliktojo pradžioje. Tikslesnę datą žinosime rudenį, kai radinius baigs tyrinėti specialistai, - sakė R. Šmigelskas. - Dalis rastų medinių liekanų buvo apanglėjusios. Todėl, mano nuomone, pastatas degė, vėliau, po gaisro, apnyko bei buvo užpustytas smėlio."

Archeologas pažymėjo, kad tikslaus atrasto pastato ploto kasinėjimų metu nustatyti nepavyko.

RADINYS. Dar iš senovės Egipto atkeliavusio stalo žaidimo "Malūnas" lentos fragmentas Lietuvoje rastas pirmą kartą.

Didžiausia mįslė

Pasak R. Šmigelsko, archeologinių tyrimų metu rasta daug įvairių buities daiktų liekanų - puodų, keptuvių, indų, taurių bei kt.

"Gausiai aptikta tiek buitinės, tiek statybinės keramikos, pavyzdžiui, koklių liekanų. Taip pat aišku, kad pastatas turėjo kaustytus stiklinius langus", - sakė archeologas.

Būta ir itin unikalių radinių, kaip antai dar iš senovės Egipto atkeliavusio stalo žaidimo "Malūnas" lentos fragmentas.

"Šio žaidimo lentos yra rastos anksčiau Naugarduke, Karaliaučiuje, Rygoje. Manyta, kad "Malūnas" žaistas ir Lietuvoje, tačiau jo lentos fragmentas mūsų šalyje rastas pirmą kartą", - teigė R. Šmigelskas.

O štai didžiausią archeologams ir istorikams mįslę užminė rastas pakabinamas antspaudas - signetas, skirtas korespondencijai. Teigiama, kad tokių antspaudų Lietuvos muziejų saugyklose yra vienetai.

Rastame minėtame signate pavaizduotas klasikinis Lenkijos bajorų herbas Pobogas (kryžius su pasaga). Šis herbas minimu laikotarpiu jau buvo plačiai naudotas ir Lietuvos kilmingųjų, tad vien pagal herbą nustatyti jo savininką - itin sudėtinga. Tiesa, minėtame antspaude pavaizduoti ir inicialai PS.

"Heraldikos specialistų nuomone, šie inicialai galėtų būti priskirti to meto Žemaitijos bajorų teisėjui Petrui Šiukštai. Tačiau tai tik viena iš prielaidų", - pažymėjo R. Šmigelskas.

MĮSLĖ. Kasinėjimų vietoje atrastas pakabinamas antspaudas - signetas, skirtas korespondencijai, užminė didžiausią mįslę. Teigiama, kad tokių antspaudų, naudotų to meto kilmingų žmonių, Lietuvos muziejų saugyklose yra vienetai.

Kelios versijos

Anot archeologo, kasinėjimų vietoje rasti radiniai byloja, kad pastatas priklausė ne amatininkui ar valstiečiui, o aukštesnio luomo, pasiturinčiam asmeniui. Tad ir viena iš iškeltų pirmųjų pagrindinių hipotezių - atrastos rašytiniuose šaltiniuose minimos Palangos dvarvietės liekanos. Visgi šia versija ėmė abejoti istorikai.

"Palangos dvarvietė - tai septynioliktojo amžiaus Palangos valsčiaus valdytojo dvaras. Rašoma, kad tas dvaras buvo arti jūros, bet vėliau užpustytas. Apie 1639 metus ta dvarvietė lyg ir nustojo egzistavusi. Vėliau buvo skirta nauja vieta tam pačiam dvarui. Tačiau žinių apie jo pastatymą jau nėra, - pasakojo profesorius Vladas Žulkus. - Pradžioje būta tokios nuomonės, kad atrasta Palangos dvarvietė. Laikotarpis sutampa, tačiau pastatas, kurio liekanos atrastos, yra gana toli nuo jūros. Be to, šis pastatas stovėjo arti miestelio, tad aplink jį negalėjo būti žemių, kaip būdinga to meto dvarams. Manau, Palangos valdytojo dvaras buvo kitoje vietoje."

Abejonių, kad atrasta Palangos dvarvietė, kelia ir tai, kad kasinėjimų metu nerasta nė vieno vadinamojo herbinio koklio, nors koklius puošti herbais buvo įprasta to meto dvarininkų rezidencijoms.

"Mano supratimu, tai yra kilmingo, raštingo žmogaus, galbūt ir bajoro sodyba ar dvarelis. Tokių dvarelių Žemaitijoje buvo nemažai. Kalbant juokais, gal tai buvo kokio nors bajoro vasaros rezidencija, - sakė V. Žulkus. - Išties šiandien sunku pasakyti, kada Lietuvoje atsirado mada steigti vasaros rezidencijas. Galbūt mes ir turime čia tos tradicijos savotišką pradžią, juolab kad čia Palanga."

Beje, keliama ir dar viena versija, kad rastos turtingo pirklio namo liekanos. Mat tuo laikotarpiu Palangos valsčiui priklausęs Šventosios uostas buvo itin svarbus prekybos centras.

Anot V. Žulkaus, norint tiksliau nustatyti atrasto statinio paskirtį, galbūt ir savininką, būtina atlikti naujus kasinėjimus.

"Kasinėjimus būtina tęsti plečiant jų teritoriją. Tada paaiškėtų, ar čia buvo daugiau pastatų, kokį tiksliai ši sodyba ar dvarvietė galėjo užimti plotą. Gal daugiau sužinotume ir apie jos savininkų gyvenimo būdą. Problema ta, kad šiandien apie to meto Palangą, jos gyventojus bei jų užsiėmimus mes žinome mažai bei neturime detalios archyvinės medžiagos", - pažymėjo profesorius.