Vėtros maitina "metalistus"

Ne­to­li šio ku­ror­ti­nio mies­te­lio gel­bė­to­jų sto­ties, vi­sai ša­lia Mė­ly­no­sios vė­lia­vos plia­žo, ne­ti­kė­tai iš­dy­go di­džiu­lis su­rū­di­ju­sio me­ta­lo ob­jek­tas.

Į ko­ro­zi­jos „ap­kram­ty­tą“ lai­vų švar­ta­vi­mo­si at­vi­ro­je jū­ro­je sta­ti­nę pa­na­šus daik­tas ge­ro­kai nu­ste­bi­no ne tik pa­plū­di­my­je ra­my­bės ieš­kan­čius lan­ky­to­jus, bet ir vie­ti­nius.

„Jū­ra po aud­rų vi­sa­da iš­me­ta ne­ti­kė­tų da­ly­kų, bet to­kio daik­to Juo­dkran­tė­je ne­ma­čiau. Mū­sų par­ko di­rek­ci­ja rū­pi­na­si, kad ne­bū­tų nuo­din­gų, pa­vo­jaus ap­lin­kai ke­lian­čių da­ly­kų te­ri­to­ri­jo­je. Ką da­ry­ti su sta­ti­ne, ne­įsi­vaiz­duo­ju“, - LŽ sa­kė Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rė Auš­ra Fe­ser.

Iš­ties sta­ti­nė yra ne at­plau­ta jū­ros, o ban­gų mū­šos nu­ska­lau­ta: va­sa­rą ji bu­vo gi­liai smė­ly­je, o da­bar, po ura­ga­no, pa­si­ro­dė vi­su gra­žu­mu.

Spėjama, kad senutėlė laivų švartavimosi statinė dar vasarą tūnojo smėlyje, o uraganas ją išlaisvino.

Be­je, prieš me­tus pa­na­šios, tik ge­riau iš­si­lai­kiu­sios lai­vų švar­ta­vi­mo­si plat­for­mos Smil­ty­nė­je lik­vi­da­vi­mo klau­si­mo nie­kaip ne­ga­lė­jo iš­spręs­ti ir Klai­pė­dos mies­to tvar­ky­to­jai. Skai­čiuo­ta, kad mies­tui kai­nuo­tų di­džiu­lius pi­ni­gus iš­temp­ti ją iš pa­plū­di­mio.

Ta­čiau si­tua­ci­ja bu­vo iš­spręs­ta ga­na ne­ti­kė­tai: sta­ti­nę pa­slap­čia iš­si­ve­žė kaž­ko­kie žmo­nės, ku­rie, ma­tyt, ke­lias to­nas sve­rian­tį me­ta­lo ga­ba­lą su­pjaus­tė ir par­da­vė kaip lau­žą.

„Gal ir da­bar kas su­pjaus­tys tą sta­ti­nę ir iš­si­veš? La­bai įdo­mi si­tua­ci­ja: tar­si jau ke­lin­tą kar­tą ura­ga­nai mai­tin­tų me­ta­lo lau­žo rin­kė­jus. Dos­ni ta jū­ra, jei ne gin­ta­ro, tai vi­so­kių ki­to­kių ne­ti­kė­čiau­sių gė­ry­bių iš­me­ta", – juo­kau­da­mi svars­tė ne­rin­giš­kiai.