Veterinarams skersai kelio perbėgo juoda katė

Po to, kai Klaipėdoje valkataujančias kates sterilizavo austrų fondo "Vier Pfoten" atsiųsti rumunų veterinarijos specialistai, savivaldybėje įvyko posėdis, kuriame dalyvavo ir asmeniškai fondą kuruojanti Austrijos ambasadoriaus žmona Gudrun Keller. Tuomet keturi miesto veterinarijos gydytojai - Linas Varanauskas, Rita Ilgūnė, Dalia Kujelienė ir Robertas Bartkus - pasisiūlė savanoriškai dalyvauti užsienio kolegų pradėtame projekte. Liepos mėnesį per kelias savaites jie nemokamai sterilizavo ir iškastravo bei paskiepijo 334 beglobes kates.

Apkaltino nepelnytai?

Labdariai pasijuto įžeisti, kai spaudos konferenciją surengusi VšĮ "Būk mano draugas" koordinatorė Laima Laurinavičienė informavo žiniasklaidą, esą Klaipėdos veterinarijos gydytojai su užduotimi nesusitvarkė. Pareikšta, neva vienoje klinikoje buvo sterilizuota 12 kačių, kurios dar neatsigavusios po operacijos buvo sugrąžintos į kiemą, kurioje gyveno, todėl dauguma nugaišo.

"Mums nepavyko operuoti 500 gyvūnų, kaip planavome. Per dvi savaites susitvarkyti su tiek gyvūnų nerealu, tad dirbome ramiai ir užtikrintai. Kai per dieną operacijai paruoši 8-10 kačių, jau yra chaosas. Iškastruotus gyvūnus į jų apgyventas teritorijas grąžiname tik tada, kai jie visiškai atsigavę ir jau pradėję ėsti, iki to laiko laikome jas Kalotės gyvūnų prieglaudoje", - sakė R. Ilgūnė.

Ji neslėpė, kad dėl L. Laurinavičienės pareiškimų teko eiti aiškintis į policiją, kai buvo apkaltinta tuo, esą prieš Kalėdas tyčia padegė prieglaudą, kad nuslėptų kažkokius įtartinos veiklos pėdsakus.

Veterinarijos gydytojai oponentės pareiškimus, kad mieste sudarytas kelias gyvūnų žudymui, atrėmė paaiškinimu, jog kai kuriems sterilizacijai pagautiems gyvūnams teko atlikti eutanaziją. Migdė katę su pieno liaukos piktybiniu augliu, pūliniu gimdos uždegimu, taip pat gyvūnus su ryškiais virusiniais požymiais, nes jos buvo mirtino viruso nešiotojos.

Vadina pasipinigavimu

"Niekada nekalbu netiesos, sakau faktus", - sakė L. Laurinavičienė, "Vakarų ekspreso" paklausta, kodėl ji skleidžia galimai neteisingą informaciją apie uostamiesčio veterinarijos gydytojų darbą.

Lyg patvirtindama savo požiūrį į Klaipėdos veterinarus, neseniai L. Laurinavičienė paskelbė, kad rugsėjo 19-24 dienomis uostamiestyje tarptautinės gyvūnų globos ir gamtos apsaugos draugijos ETN veterinarai - trys specialistai iš Bulgarijos - vėl vykdys masinį benamių gyvūnėlių sterilizavimo projektą.

Pranešta, kad jie dirbs Jakuose esančiuose gyvūnų globos namuose, kur neva nemokamai bus sterilizuojami ne tik benamiai, bet ir socialiai remtinų žmonių bei pensininkų gyvūnai. Tačiau ne visiems savo augintinius į Jakus atvežusiems žmonėms tokia L. Laurinavičienės paskelbta reklama pasirodė sąžininga.

"Vakarų ekspreso" redakcijoje apsilankiusi pensininkė Vanda Nacevičienė Jakuose vykdytą sterilizavimo akciją pavadino "pusiau afera".

"Atvažiavusi iki Jakų radau užkeltus vartus, nors buvau užsirašiusi konkrečiai valandai. Kai pasirodė organizatorės, paklausė, kur mano dėžė katei. Man papriekaištavus, jog nebuvau įspėta dėl tos dėžės, buvo atsakyta, jog jeigu reikšiu pretenzijas, išvarys lauk. Važiavau į miestą pasiskolinti tos dėžės", - pasakojo moteris.

Jos teigimu, nors nemokama paslauga buvo pažadėta pensininkams ir socialiai remtiniems asmenims, minėtame privačiame name, beje, visiškai nepanašiame nei į veterinarijos kliniką, nei į gyvūnų prieglaudą, rinkosi jauni žmonės. Per ilgas laukimo valandas V. Nacevičienė sakė mačiusi vos kelias senutes su globotiniais ir moterį, atvežusią dvi beglobes kates. Kiti žmonės aukų dėžutėje palikdavo po 50 ar daugiau litų. Todėl pensininkė tokią "nemokamą" akciją vadino pasipinigavimu.

Laimos Laurinavičienės pareiškimai papiktino Klaipėdos veterinarijos gydytojus.

Įtarimų - aibės

"Vakarui ekspresui" atvykus į Jakus "klinikos" kieme išties būrėsi jaunos moterys su šunimis ir katėmis. Išėjusios merginos paklausėme, ar jai teko mokėti už augintinio sterilizavimą. "Aišku, mokėjome", - atsakė ji.

Pati L. Laurinavičienė nesutriko, kai žurnalistai parodė eilėje prie operacinės stovinčias jaunas moteris - esą ji negali atsakyti suteikti paslaugą ir jauniems bedarbiams. Tiesa, moterys buvo mažiausiai panašios į varguoles.

Kai laikraščio žurnalistai įkišo nosį į operacinę, pamatė į sieną atremtas medines lenteles su kilpomis - internete buvo nuotraukų, iš kurių matyti, jog prieš tai Šiauliuose darbavęsi minėti bulgarai operuojamas kates pakabindavo žemyn galva, pririštas už kojų.

Įtarimų sukėlė ir tai, kas šiems bulgarų veterinarams galėtų pristatyti benames kates - jų tądien minėtame name Jakuose nebuvo nė kvapo. Į tai L. Laurinavičienė atsakė nevisiškai įtikinamai - neva atvažiuojantys jauni žmonės, pasiimantys gaudykles ir važiuojantys į sodų bendrijas gaudyti kačių.

"Užsieniečiai iškėlė sudėtingas sąlygas"

Artūras ŠULCAS, Klaipėdos miesto mero pavaduotojas
Pernai buvo atvažiavę rumunų gydytojai Austrijos ambasadoriaus žmonos iniciatyva, surengė akciją, ją ruošėsi daryti ir šiais metais. Susirinkęs klaipėdiečius veterinarijos gydytojus išgirdau, kad jie apsiima labdaros būdu sterilizuoti 500 beglobių gyvūnų, ir šiais metais jie tai padarė. Miestas visą laiką skiria tam tikrą pinigų sumą gyvūnų utilizavimui, jeigu sugautųjų niekas nepriglobia. Jie yra nužudomi, o tai žiauru, tad mes nutarėme dalį iš tų pinigų skirti būtent sterilizavimui. Užsieniečiams veterinarams sakėme: "Atvažiuokite, jeigu norite, bet tai bus jūsų kaip nevyriausybinių organizacijų indėlis." Jų paslaugų atsisakėme todėl, kad iškėlė labai griežtas sąlygas, reikalaudami, kad juos aprūpintume veterinarijos klinikomis, viešbučiais, maitinimu, transportu. O kadangi miestas šiais metais nebuvo planavęs tam skirti pinigų, mes pasakėme: "Atleiskite, mes negalime to daryti ir nedarysim."

"Išsiverčiame be pašaliečių pagalbos"

Brigita KYMANTAITĖ, gyvūnų gerovės tarnybos "Pifas" vadovė
Kaune tarp padedančiųjų gyvūnams nėra priešpriešos. Kodėl veterinarai nenori, kad atvažiuotų užsienio kolegos, sunku pasakyti - gal bijo, kad jiems darbų sumažės? Bet tokių akcijų organizatoriai turėtų pakviesti ir Lietuvos gydytojus, kurie norėtų prisidėti. Kaune tokios akcijos vyksta du kartus per metus, kai keli miesto gydytojai sutinka dvi dienas nemokamai dirbti ir nėra reikalo kviestis pagalbos iš svetur. Operuojamos tik laukinukės katės.