Valdžia demokratiją tik vaidina?

Panašūs miesto politikų žingsniai, kai pirmiau priimami sprendimai, o tik paskui aiškinama, kad norima išklausyti ir žmonių nuomonės, kartojasi jau ne pirmą kartą. Vien per pastaruosius du mėnesius taip buvo pasielgta dėl dviejų itin svarbių ir milijonines lėšas generuojančių klausimų (smulkesnių atvejų, kai nesitariama su miestiečiais, būtų galima pririnkti kur kas daugiau).

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad miesto Taryba pirmiau pritarė suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, ir tik vėliau pradėjo svarstyti, ar verta visuotinės apklausos metu sužinoti miestiečių nuomonę apie šį objektą.

Dar keistesnė situacija išryškėjo svarstant siūlymą nuo kitų metų apmokestinti ir automobilių laikymą miesto centre esančių daugiabučių kiemuose. Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta Pasiūlymų registracijos knygos medžiaga. Iš gautų 20 pasiūlymų naujajai tvarkai pritarė tik trys asmenys, prieštaravo - šeši. Tačiau darbo grupė, rengusi Tarybos sprendimo projektą, išgirdo būtent mažumos nuomonę.

Siūlymai - "dėl paukštuko"?

Visuomeninė sporto taryba, kurią sudaro 24 įvairių sporto sričių specialistai, žurnalistai bei valdininkai, į posėdį ketina rinktis ir dėl sporto reformos balsuoti rugsėjo 21 dieną, o Klaipėdos politikai - dieną dvi prieš tai. Tad nemaža dalis uostamiesčio trenerių mano, kad valdžios raginimas teikti įvairius siūlymus sporto reformai įgyvendinti yra tik dėl akių, neva norima pademonstruoti, jog paisoma jų nuomonės.

"Vienas iš sporto reformos iniciatorių Saulius Budinas, pristatydamas reformos metmenis, net neužsiminė, kad mes, Sporto centras, teikėme savo pasiūlymus. Kartojasi ta pati situacija, kaip ir su buvusiu Klaipėdos vicemeru Narsučiu Dumbausku. Jis su keliais politikais įgyvendino sporto reformą, kuri patyrė visišką fiasko: gerokai sumažėjo sportuojančių vaikų, buvo apkarpytas finansavimas - neliko sportininkų dienpinigių. Nors ir tuomet mes, treneriai, ėjome pas N. Dumbauską kalbėtis ir teikti siūlymus, tačiau į juos nebuvo reaguojama, viskas buvo daroma taip, kaip jie buvo suplanavę. Bijau, kad taip nebūtų ir šį kartą", - kalbėjo nusipelnęs Klaipėdos badmintono treneris Antanas Narvilas.

Jam pritarė ir Lietuvos rankų lenkimo federacijos prezidentas Vladas Kuizinas.

"Tai visiškas absurdas, kai reformą daro buvęs saugumietis Algirdas Grublys, psichologas Vytautas Čepas ir kiti sporto nesuprantantys asmenys. Kodėl neišklauso trenerių, sporto specialistų nuomonės? Galėtų ateiti, pasitarti... Bet kur tau, juk jie jaučiasi lyg dievai, visažiniai, negi eis pas trenerius ir žeminsis? Net neabejoju, kad viskas jau yra nuspręsta anksčiau laiko ir kitų nuomonės jiems net neįdomios. Galime loti neloję, tačiau vargu ką bepakeisime. Valdžia šokdina mus visus ir pamiršta, kad jie buvo išrinkti tarnauti žmonėms, o ne elgtis taip, kaip tik patys pageidauja", - piktinosi V. Kuizinas.

NUOMONĖ. Siūloma atlikti kruopščią Klaipėdos sporto bazių įrenginių, jų panaudojimo analizę, pateikti atskirą sporto statinių ir įrenginių užimtumo tvarkaraštį.

Jis kaip pavyzdį pateikė ir Klaipėdos mikroautobusų reformą, kurią valdžia esą įgyvendino taip, kaip tik norėjo.

"Išmetė vairuotojus į gatvę ir pavertė bedarbiais. Manau, kad taip pat bus ir su daugeliu, valdžios nuomone, nereikalingų trenerių. Aš pats daugiau nei penkiolika metų treniruoju jaunimą, organizuoju ir vedu varžybas, tačiau trenerio etato neturiu, negaunu jokių pajamų, dirbu iš idėjos ir tiesos valdžiai į akis pasakyti nebijau. Tiesiog jaudinuosi dėl kolegų - kitų trenerių, kuriems treniravimas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Jie bijo politikams pasakyti tiesą ar aštresnį žodį, nes tuoj pat bus išmesti į gatvę. Mes tarpusavyje nuolat pasikalbame ir jie dažnai atsiveria, treneriai pastaruoju metu gyvena baimėje", - pabrėžė V. Kuizinas.

Tuo metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas praėjusią savaitę jau gynė sporto reformą rengiančius asmenis.

"Mano pavaduotojas Vytautas Čepas yra sporto psichologijos specialistas bei sunkiosios atletikos federacijos prezidento pavaduotojas. Tarybos nariai Algirdas Grublys ir Saulius Budinas taip pat niekada nebuvo labai nutolę nuo sporto. Jie tikrai išgirs visus pasiūlymus ir atsižvelgs į racionalias pastabas", - tikino V. Grubliauskas.

Jo manymu, vykdomai reformai labiausiai priešinasi kai kurių iš miesto biudžeto išlaikomų sporto centrų vadovai.

"Dabar mes kasmet sporto bazėms išlaikyti bei jų darbuotojų atlyginimams mokėti skiriame po 12-13 milijonų litų. Tai įspūdingi skaičiai, tačiau rezultatai, deja, nėra adekvatūs finansavimui", - konstatavo meras.

Reformos metmenys

Sporto reformos autoriai siūlo, kad Klaipėda pasektų Estijos pavyzdžiu - pagal parengtą metodiką būtų apskaičiuojamas ir įvedamas bazinis sportininko krepšelis. Nustatytą krepšelio pinigų sumą gautų ta sporto šaka, kurią lanko konkretus vaikas. Nesvarbu, ar jis sportuoja biudžetinėse sporto įstaigose, ar klubuose.

Daug erzelio ir panikos tarp trenerių sukėlė tai, jog viename iš reformos punktų rašoma, jog biudžetinėse įstaigose būtų mažinamas sporto šakų skaičius. Dabar iš miesto biudžeto pinigų yra skiriama 27 sporto šakų sportininkams ugdyti, o po reformos jų liktų mažiau, tačiau tikslus skaičius nėra įvardytas.

Teigiama, jog treneriai, kurių sporto šakos nėra masiškos, galėtų pereiti į klubinę sistemą ir gauti finansavimą per sportininko krepšelį.

"Kaip sporto šaka išgyvens, jei treneris nepriklausys biudžetinei įstaigai ir negaus atlyginimo, turės nuomotis salę, pirkti inventorių ir panašiai. Vien iš sportininko krepšelio kitų sporto šakų klubai neišsilaikys. Tiesiog nepritrauks tiek sportininkų ir bus priversti pasitraukti iš sportinės veiklos", - lyg susitarę kalbėjo tinklinio, badmintono, sportinės, meninės gimnastikos, regbio, sportinės aerobikos, orientavimosi sporto, šachmatų, šaškių treneriai, ugdantys Lietuvos, Europos čempionus, tarptautinių turnyrų nugalėtojus, nors jų kultivuojamos sporto šakos nėra masiškos.

Pateiktame reformos modelyje siūloma vienos iš dabar esančių biudžetinės įstaigos pagrindu įsteigti BĮ Klaipėdos sporto bazes, kuriai būtų perduota didžioji dalis miesto sporto infrastruktūros objektų ir visas juos aptarnaujantis personalas (apie 130 darbuotojų). Kiekviena BĮ Klaipėdos sporto bazėms pavaldi įstaiga turėtų administratorių, atsakingą už jos priežiūrą ir veiklą. Ši įstaiga užsiimtų ir papildomų sporto infrastruktūrų nuoma iš savivaldybės švietimo įstaigų bei privačių klubų ugdymo procesui užtikrinti bei sporto renginiams organizuoti. Neperduodamos būtų tik specializuotos sporto bazės, kurios didžiąją dalimi pritaikytos konkrečiai sporto šakai: Vlado Knašiaus krepšinio mokykla, "Gintaro" baseinas, imtynių salė, lengvosios atletikos maniežas, tačiau techninę jų priežiūrą atliktų BĮ Klaipėdos sporto bazės.

Tarp reformos variantų yra ir siūlymas likviduoti visas biudžetines įstaigas. Tuomet sporto paslaugas savivaldybė pirktų iš klubų, kurie, priklausomai nuo juos lankančių vaikų skaičiaus, gautų atitinkamą sportininkų krepšelių kiekį.

Pasiūlymų mažoka

Visuomeninė Klaipėdos sporto taryba ir Klaipėdos valdžia visus sportui neabejingus asmenis ragino iki rugsėjo 5 d. siųsti konkrečius pasiūlymus. V. Čepas teigė, kad sulaukė vos dviejų laiškų - iš "Viesulo" sporto centro ir Klaipėdos sporto centro.

Neaišku, kiek siūlymų sulaukė visuomeninės sporto tarybos pirmininkas Salvijus Paškauskas, kadangi jis jau kurį laiką vieši Kroatijoje ir grįš tik kitą savaitę.

"Aš pati sulaukiau trijų ar keturių laiškų, tarp kurių buvo minėtieji sporto centrai, mintimis dar pasidalijo savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė", - teigė Klaipėdos visuomeninės sporto tarybos sekretorė Raimonda Murašovienė.

Anot V. Čepo, buvo daug lojančių, o kai reikia teikti konkrečius siūlymus, jie neria į krūmus.

"Mes sporto reformos metmenis teikiame todėl, kad mums rūpi Klaipėdos sporto ateitis, matome, kad dabar situacija nėra gera. Ją reikia keisti. Juk mes įsipareigojame, kad Klaipėdos sporto srities finansavimui būtų skiriama ne mažiau nei 3,5 procento miesto biudžeto lėšų. Taigi lėšos nemažėtų, o jei būtų surenkamas didesnis miesto biudžetas - net didėtų. Prašau trenerių nesibaiminti ir nesirūpinti. Siekiame lanksčios sporto sistemos, kuri tarnautų mūsų vaikų sveikatai", - komentavo politikas.

Ką siūlė?

Pasiūlymą pateikusi J. Asadauskienė mano, kad biudžetinės sporto įstaigos turėtų būti reorganizuojamos į viešąsias, nes abejotina, kad biudžetinėje įstaigoje, kuri turi vadovautis Vyriausybės nutarimu net skaičiuodama darbuotojams atlyginimus, treneriai būtų labai suinteresuoti paslaugų kokybe.

"Viešojoje įstaigoje vadovai ženkliai laisvesni priimti sprendimus, bet suktis reikia žymiai intensyviau. Esant sportininko krepšeliui beveik neįmanomas biudžetinės įstaigos lėšų planavimas", - teigė ji.

Anot V. Čepo, tarp siūlymų buvo ir savivaldybės administracijos Sporto ir kūno kultūros skyriaus vadovo skyrimas ne politiniu pagrindu. Taip pat siūloma įsteigti padalinį, rengiantį investicijų projektus, kuriems būtų siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto, o pagal galimybes - ir savivaldybės.

Taip pat siūloma atlikti kruopščią sporto bazių įrenginių, jų panaudojimo analizę, pateikti atskirą sporto statinių ir įrenginių užimtumo tvarkaraštį.

"Viesulo" sporto centro vadovas Edmundas Klimas siūlė palikti šiuo metu veikiančias visas sporto įstaigas, ugdančias sportininkus.

"Siūlome nevykdyti reformos iki Sporto ir kūno kultūros skyriaus vadovo paskyrimo ir tol, kol Kūno kultūros ir sporto departamentas nepatvirtins naujų Lietuvos sportininkų kvalifikacinių reikalavimų ir normų", - teigė E. Klimas.