Užtvankos rekonstrukcija: vieniems – stebuklas, kitiems – abejonių maišas

Užtvanką prilygino trombui

Natūralią upių tėkmę blokuojančios, tiek žuvims, tiek kitiems gyviems organizmams barjerą sudarančios užtvankos, kurias pašnekovė prilygino trombams kraujagyslėse, daugiausia buvo statomos sovietmečiu ir dar anksčiau. Metams bėgant, jos tapo apleistomis, daugelis, tarp jų ir Salantų užtvanka, nebeturi realios ekonominės paskirties, pavyzdžiui, malūnams sukti, elektrai gaminti.

„Pastačius užtvanką, radikaliai pakeičiama upės ekosistema. Negalėdamos praplaukti, žuvys negali pasiekti neršto vietų, būtinų išgyvenimui, maitinimuisi ar reprodukcijai. Taigi, užkirtus kelią migruojančioms žuvims, naikinama jų populiacija“, – sakė K. Gurjazkaitė.

Ekspertė pateikė įspūdingą statistiką: per pastaruosius 50 metų Europos vandenyse migruojančių žuvų sumažėjo 94 procentais. Lietuvoje žuvys veisiamos arba dirbtiniu būdu, arba vandenyse saugomos valstybės bei aplinkosaugos aktyvistų. „Tačiau rezultato nebus, jeigu nesistengsim atkurti žuviai reikalingos buveinės“, – kalbėjo ekspertė.

Jos teigimu, Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. užtvankų, iš jų mažiau negu 100 turi hidroelektrines, dar keli šimtai atlieka rekreacinį vaidmenį, kuria estetiką, bet dauguma – apleisti, nenaudojami, užžėlę tvenkiniai.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena paskutiniųjų šalių, kaip, pavyzdžiui, Latvija, Baltarusija, kurios lig šiol neardė nenaudingų užtvankų.

Pirmoji Lietuvoje gamtosaugos tikslais išardyta užtvanka, siekiant išlaisvinti tėkmę, sudaryti sąlygas natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui, – Bražuolės upėje Neries regioniniame parke, tuo pavyzdžiu sekanti antroji, anot ekspertės, labai reikšminga, bus Salantų užtvanka, nes čia veisiasi vertingos žuvys, kaip lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai, nėgės, žiobriai.

„Jeigu ir toliau užtvanka būtų palikta likimo valiai, tai tyru vandeniu gėrėtis galėtume ne ilgiau kaip dvejus trejus metus, po to užželtų, taptų uodų veisykla“, – įsitikinęs mėgėjiškai žūklei tvenkinį iš valstybės išsinuomojusio Salantų žvejų klubo vadovas Saulius Alonderis.

Vieni pritarė, kiti abejojo

Kretingos rajono savivaldybė 1993 m. pastatytos Salantų miesto užtvankos rekonstravimui pritarė šią gegužę. Dalyvaujant specialistams, bendruomenės nariams, įvyko keli projektinių pasiūlymų svarstymai.

Pasirinktas, kaip manoma, geriausias iš keturių variantų: išardyti slenkstinę nuopilą, suformuoti upės vagą ir iškasti 0,5 ha ploto tvenkinį, jį pritaikyti rekreacijai – maudynėms, žvejojimui, vandens pramogoms.

„Salantiškiai, kurie nors kartą yra braidę mūsų tvenkinyje, patys patyrė, kiek daug jame yra dumblo. Jeigu ir toliau būtų palikta likimo valiai, tai tyru vandeniu gėrėtis galėtume ne ilgiau kaip dvejus trejus metus, po to užželtų, taptų žuvims gyventi netinkama „akimi“.

Net ir ne mokslininkams aišku, kad kažką reikia daryti“, – įsitikinęs iki 2023-iųjų mėgėjiškai žūklei tvenkinį iš valstybės besinuomojančio Salantų žvejų klubo vadovas Saulius Alonderis.

Iš „Pajūrio naujienų“ sužinojęs, kad kai kurie laikraščio skaitytojai pasigedo aiškesnių atsakymų kad ir į klausimą, ar miesto bendruomenė supažindinta, ar dalyvavo svarstant, ar pritaria užtvankos rekonstrukcijos projektams, S. Alonderis nustebo.

„Pats mačiau, kad apie svarstymus buvo skelbiama plačiai – tiek miesto afišose, tiek socialiniuose tinkluose. Tiesa, vietinių žmonių dalyvaudavo ne per daugiausia, o tie, kurie dalyvaudavo, susirūpinimą reikšdavo dažniausiai ne dėl to, kad ruošiamasi išardyti atgyvenusią užtvanką, o kad, pradėjus darbų procesus, technika neišmaurotų kelių į jų sodybas“, – sakė S. Alonderis.

Panašiai dėstė ir miesto seniūnas Kazys Galdikas: „Asmeniškai pats negirdėjau, kad kas nors būtų prieš rekonstrukciją – maudytis ta vieta vis vien netinka, žemupys uždumblėjęs“. Salantų miesto bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė prasitarė prisiklausiusi įvairių nuomonių. „Bet ir aš pati abejojau... Vis dėlto, manau, kad turime pasikliauti specialistais, kurie turbūt geriausiai žino, ką daro“, – svarstė ji.

„Įvairių nuomonių iš gyventojų teko girdėti: vieni – už tai, kad užtvanka būtų išardyta, kiti – prieš, o kai kurie skundėsi, kad per mažai pateikta informacijos“, – sakė Salantų miesto bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė.

Ne be specialistų žodžio

„Pajūrio naujienų“ laikraščio skaitytojams, Salantų užtvankos likimą stebintiems iš šalies, kilo ir daugiau abejonių: pavyzdžiui, kodėl spaudoje apie užtvankos būklę pasisako kas nori – ekologai, aplinkos apsaugos darbuotojai, o ne atestuoti hidrotechninių statinių specialistai?

Užtvankos būklė vertinama balais atliekant kasmetines, o, reikalui esant, specializuotas apžiūras. Apie būklę esą galima kalbėti tik turint vertinimo komisijos išvadas.

Salantų regioninio parko direkcijos vadovas Modestas Šečkus ir ekologas Antanas Kubilius patikino, kad, rengiantis Salantų miesto užtvankos rekonstrukcijai, nuo 2017 m. buvo organizuojamas ne vienas pasitarimas, kuriame, be vietos bendruomenės, Salantų žvejų klubo atstovų, vietos politikų, įvairių sričių specialistų, dalyvavo ir hidrotechnikos specialistai. Jie teikė konsultacijas dėl užtvankos būklės bei jos keliamų ekologinių problemų, kai sužlugdyta upės ekosistema, nevyksta natūralūs sąnašiniai procesai, užtvertas žuvų migracijos kelias, sprendimo būdų. Diskusijų metu atsižvelgta į visų suinteresuotų grupių nuomones, pasiūlymus.

Rengiant techninį darbo projektą, buvo paruoštos keturios galimos Salantų m. užtvankos rekonstrukcijos alternatyvos. Įvertinus ekonominius, ekologinius bei socialinius aspektus, pasirinkta efektyviausia alternatyva, pagal kurią ir paruošti projektiniai pasiūlymai. Iki viešojo svarstymo visi norintys Salantų regioninio parko direkcijoje turėjo galimybę su jais susipažinti.

„Papildomai buvo informuota ir internetinėje erdvėje, o pats pristatymas buvo tiesiogiai transliuojamas Salantų regioninio parko direkcijos feisbuko paskyroje. Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti atsakingų institucijų, pagal juos paruoštas techninis darbo projektas“, – teigė Regioninio parko atstovai.

Jie pridūrė, kad Salantų miesto užtvankos būklės tyrinėjimus, rekonstrukcijos alternatyvas, projektinius pasiūlymus bei techninį darbo projektą rengė įmonė, kurios specializacija yra hidrotechninių projektų rengimas, ši įmonė turi visus reikiamus atestatus bei kvalifikacijos pažymėjimus.

„Negirdėjau, kad kas nors atvirai būtų prieš užtvankos demontavimą – maudytis ten vis tiek netinka, žemupys uždumblėjęs. O kad žuvys galės migruoti laisvai – tik į naudą“, – sakė Salantų seniūnas Kazys Galdikas.

Į kultūros paveldo teritoriją nepatenka

Skaitytojų teiginį, kad Salantų užtvanka patenka į kultūros paveldo plotą ir kad neviešinama Kultūros paveldo departamento nuomonė apie numatomus landšafto pokyčius istorinėje miesto dalyje, M. Šečkus ir A. Kubilius paneigė: Salantų miesto užtvanka ribojasi su kultūros paveldo teritorija, tačiau į ją neįeina, todėl neturi kultūros paveldo teritorijai priskirtinų vertingųjų savybių.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus nuomonė šiuo klausimu pateikta techniniame darbo projekte, kuriame nurodyta, kad statybos darbai, nesusiję su vertingųjų savybių keitimu, priskiriami tvarkomiesiems statybos darbams, o specialiuosius reikalavimus išduoda Kretingos rajono savivaldybė.

Istorinė Salantų miesto malūno užtvanka buvo sunaikinta įrengiant dabartinę. Istoriniais duomenis, ši užtvanka buvo įrengta iš riedulių, nesudariusių kliūčių žuvų migracijai. Užtvankos aukštis buvo nedidelis, o tuometis tvenkinys užėmė iki 0,4 ha plotą.

1986 metais parengtas užtvankos rekonstravimo projektas vadinosi „Nuotėkio reguliavimo tvenkinio SAL-7 ant Salanto up. rekonstrukcija“. Kodėl reikėjo reguliuoti nuotėkį, galbūt buvo probleminių vietų žemupyje? Salantų regioninio parko atstovai pakomentavo, kad įrengiant dabartinę Salantų m. užtvanką, nebuvo skiriama dėmesio jos poveikiui aplinkai.

Dabar jau yra žinoma, kad užtvankos blogina upių ekologinę būklę dėl pakitusio natūralaus nešmenų srauto, nuotėkio režimo, sunaikintų vertingų gyvūnų veisimosi bei maitinimosi buveinių.

„Pripažinta, kad beatodairiškai vykdyta melioracija, užtvankų įrengimas ant ekologiškai jautrių upių padarė didžiulę žalą Lietuvos gamtinei aplinkai bei nuskurdino praeivių žuvų išteklius“, – teigė M. Šečkus.

Paaiškino, kam reikalinga šlapynė

Skaitytojai taip pat svarstė, galbūt tvenkinio dumblėjimą lemia per didelis azoto ir fosforo kiekis įtekančiame vandenyje, klausė, ar atlikti pritekančio vandens tyrimai? Regioninio parko atstovai paaiškino, kad, rengiant projektą, atlikus batimetrijos, topogeodezinius matavimus, geologinių ir hidrologinių dugno nuosėdų kokybės tyrinėjimus, nustatyta, jog Salantų m. tvenkinyje susikaupusios nuosėdos – savaiminės kilmės, neužterštos jokiais teršalais. Salantų tvenkinyje gausiai susikaupusios nuosėdos atplukdomos iš Salanto upės vidurupio erozinio tipo slėnio.

Pasak laišką redakcijai atsiuntusių skaitytojų, projektiniuose pasiūlymuose nenumatoma tvarkyti sąnašų ir dumblo.

Dešinė upės pusė paliekama savaiminei natūralizacijai, dalis kairės pusės rekultivuojama bei paliekama šlapynė, vadinasi, pakrantės apaugs menkaverte augmenija, nosį ries smarvė, kolonijomis veisis uodai.

Regioninio parko atstovų teigimu, techniniame darbo projekte numatoma, kad tvenkinio teritorijoje esantis įvairių frakcijų gruntas bus panaudojimas reljefui formuoti. Rekultivuojamos ir natūralizuojamos tvenkinio teritorijos bus užsodintos daugiamečių žolių mišiniu. Projektuojama šlapynė užims tik 4,6 a plotą, jos paskirtis – apsaugoti upę nuo atsitiktinės taršos, galinčios patekti iš Salantų miesto. Šlapynė atliks biologinio filtro funkciją. Įgyvendintas projektas nesukels tvenkinio teritorijos pelkėjimo procesų. Rekultivuojamos ir natūralizuojamos Salantų m. tvenkinio teritorijos bus šienaujamos ir prižiūrimos.

„Mes – ne politinė organizacija, savo idėjomis besivaikanti populiarumo. Esame nuosekliai dirbanti valstybinė įstaiga, kurios tikslas puoselėti Salantų regioninio parko vertybes“, – akcentavo vadovas Modestas Šečkus.

Poilsiui tvenkinį įrengs

Į „Pajūrio naujienas“ besikreipę skaitytojai atkreipė dėmesį į tai, kad vietoje 5 ha tvenkinio, dabar salantiškiams siūlomas 0,5 ha, tai yra 10 kartų mažesnis tvenkinys „su greita perspektyva uždumblėti“.

„0,54 ha užutekis – viena sudedamųjų atkuriamos Salanto upės vagos dalių. Numatoma atkuri sunaikintą upės vagą, įrengti dirbtines nerštavietes bei užutekį. Suprojektuotas užutekis – pratakus, todėl uždumblėjimo pavojaus nėra. Vagos atkūrimo projektavimo darbus, kartu ir užutekio, atliko kvalifikuoti hidrotechnikos specialistai“, – paaiškino A. Kubilius.

Jis išsklaidė ir abejones, kad miesto bendruomenė nebeturės pliažo, sakė, jog numatyta įrengti tvenkinį, tenkinantį miestiečių rekreacinius poreikius. Jame bus puiki galimybė ir maudytis, ir plaukioti vandens dviračiais, baidarėmis, valtimis, ir žvejoti.

Nepagrįstu nuogąstavimu Salantų regioninio parko atstovai pavadino ir tai, kad, sunaikinus tvenkinį ir menkavertei augalijai atskyrus nuo upės, patrauklumą bei pirminę paskirtį praras tvenkinio pakrantėje įrengtas pėsčiųjų takas su poilsio zonomis. Pasak A. Kubiliaus, Salanto tvenkinio teritorija išlaikys esamą atvirą kraštovaizdį, natūralizuotos ir rekultivuotos teritorijos bus prižiūrimos. Įgyvendinant projektą, nebus pašalinti esami rekreaciniai objektai, o įgyvendintos projekto veiklos leis plėtoti teritorijos rekreacinio potencialo vientisumą.

„Salantų miesto tvenkinio aplinkinės teritorijos yra rekreacinio prioriteto, todėl tolesnei teritorijos rekreacinei plėtrai sudarytos visos galimybės“, – sakė jis. Be to, dabartinis ką tik įrengtas pėsčiųjų takas ir buvo pasiūlytas Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva, planuojant Salantų miesto bendrosios infrastruktūros plėtrą.

Išardžius 1993 m. pastatytą užtvanką, tvenkinio pakrantėje neseniai įrengtas pėsčiųjų takas su poilsio zonomis patrauklumo ir pirminės paskirties nepraras.

Populiarumo nesivaiko

Nuo 2003 m. Salantų tvenkinys nuolat buvo įžuvinamas karpiais, karosais, lydekomis ir naudojamas mėgėjiškai žvejybai. Į redakciją besikreipiantys skaitytojai sunerimo: ar po rekonstrukcijos, norint mėgėjiškai pažvejoti, salantiškiams neteks keliauti pas kaimynus?

A. Kubiliaus ir M. Šečkaus žodžiais, tvenkinį išnuomojęs Salantų žvejų klubas nuo pat pirmų dienų įtrauktas į užtvankos rekonstrukcijos projekto svarstymo procesus. Techniniame darbo projekte numatyta vertingas žuvis iš Salantų miesto tvenkinio perkelti į kitus tvenkinius, taip pat priklausančius Salantų žvejų klubui.

Žuvys bus perkeliamos laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo. „Įgyvendintos projekto veiklos Salantų žvejams suteiks kur kas didesnę pridėtinę vertę negu dabartinis tvenkinys, kurio ekologinė būklė neleidžia gyvuoti gausiai vertingų žuvų populiacijai“, – sakė Regioninio parko atstovai. Jie neabejojo, kad padidės vertingų žuvų ištekliai ir teiks visokeriopą naudą.

Anot pašnekovų, Salantų regioninio parko direkcijos veiklos tikslai ir funkcijos yra numatyti nuostatuose, patvirtintuose Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus.

Vienas pagrindinių tikslų – atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus. Viena funkcijų – organizuoti, koordinuoti, vykdyti Regioninio parko kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugą.

„Visi mūsų projektai derinami bendrąja tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais, todėl įstaiga neturi jokių išskirtinių ar supaprastintų galimybių. Direkcija nėra politinė organizacija, siekianti populiarumo naujomis aplinkosaugos idėjomis.

Esame nuosekliai dirbanti valstybinė įstaiga, kurios tikslas puoselėti Salantų regioninio parko vertybes“, – taip Regioninio parko vadovas atsakė į skaitytojų užuominą, kad šiuo projektu galbūt „kažkam knieti užsidėti didelį pliusą“ – esą tvenkinys galbūt nebūtų naikinamas, jeigu jis nebūtų Salantų regioniniame parke ir jei nebūtų galimybės gauti 100 proc. finansavimą bei nebūtų sudaryta galimybė lengviau derinti projektus.