Už paveldo pavertimą griuvėsiais - 18 tūkst. litų

Pastato būklė nuo 2006 m., kai pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, nuolatos blogėjo, todėl KPD Klaipėdos teritorinis padalinys kartu su departamentu aktyviai siekė jo išsaugojimo. Trumpiau nei per keturis metus Departamentas 67 įvairiais veiksmais siekė priversti pastato savininką tvarkyti neprižiūrimą statinį. Buvo surašyti 8 pastato būklės apžiūros aktai, 6 privalomi reikalavimai vykdyti pastato būklės stabilizavimo darbus. Pateikti reikalavimai dėl pastato sienų ir stogo angų užsandarinimo, pastatų konstrukcijų apsaugojimo nuo aplinkos poveikio, grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai panaikinimo. 5 kartus kreiptasi į policiją dėl savininko atstovo atvesdinimo į KPD Klaipėdos teritorinį padalinį. Savininkui 2 kartus surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai ir skirtos baudos, dėl kurių kelis kartus buvo bylinėjamasi teisme. Vis dėlto pastato savininkas nevykdė jokių privalomų reikalavimų.

Tuo tarpu, nepalaikant tinkamos kultūros vertybės fizinės, sanitarinės, priešgaisrinės būklės, pastatas kentė nuo aplinkos poveikio bei vandalizmo, valstybės saugomai nekilnojamai kultūros vertybei padaryta žala. „Pastatas yra toks apleistas ir nesandarus, jog garsėja kaip net benamių nebenaudojamas, nors anksčiau jie ten glausdavosi“ – pasakoja KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas. Vis dėlto inspektorius pabrėžia dabar vaiduokliu tapusios pastato vertę: „Prieš daugiau nei šimtmetį statytas pastatas yra vertingas, unikaliai atspindi to laikotarpio statinių stilių“. Siekdamas kuo greičiau pašalinti visuomenei padarytus nuostolius, atsiradusius dėl kultūros paveldo objekto nepriežiūros, departamentas kreipėsi dėl žalos atlyginimo ir laimėtą ieškinį laiko svarbiu žingsniu objekto išsaugojimui.

Sodybos pastatai statyti XVIII a. pab. – XIX a. pr. Sklypas priklausė garsiai Klaipėdos aludarių Reinke šeimai, mieste turėjusiai ne vieną sklypą. Dabartiniame Puodžių g. 27 pastate veikė karčema „Auksinis malūnas“. Po I pasaulinio karo sklypas priklausė batsiuviui meistrui Grubertui, tuo metu pastatai galėjo būti pritaikyti avalynės dirbtuvei – taisyklai ir gyvenamosios patalpoms. Pokaryje pastatai nacionalizuoti, pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. 2006 m. pastatas paskelbtas saugomu savivaldybės, jam suteikta teisinė apsauga.