Už elektrą šilumos punktuose gyventojai turi mokėti

Visa Palanga vaitoja

„Visa Palanga vaitoja, kai reikia mokėti už šilumos punktuose sunaudojamą elektros energiją“, – sakė Ganyklų g. esančiame 24 butų name gyvenanti Aldona Galdikienė.

Pasak moters, kasmet už šilumos punkte „prisuktą“ elektrą tenka mokėti vis daugiau. Antai anksčiau metinis mokestis siekdavo iki 300 Lt, o už praėjusiuosius gyventojams teko sumokėti 624 Lt.

„Tame šilumos punkte prisuka po 150 kW per mėnesį. Kreipėmės į „Palangos šilumą“, klausėme, iš kur tokie elektros kiekiai, kas ten šitiek jos sunaudoja? Mums atsakė, kad jie nežino, kas ten „suka“. Tada išsikvietėme „Lesto“ specialistus iš Kretingos. Atvažiavo, patikrino – neva niekas papildomai prisijungęs nėra. O pinigai tiksi“, – stebėjosi A. Galdikienė.

Pasak palangiškės, surinkti pinigus už elektrą yra bėda: name aštuoni butai yra tušti, jų savininkai atvažiuoja tik vasarą, o kai reikia mokėti mokestį, jų sugauti neįmanoma. Likę gyventojai – itin garbaus amžiaus žmonės – aštuoniasdešimtmečiai, devyniasdešimtmečiai.

„Kai pensijos tokios mažos, kiekvienas litas brangus. Na, po 10 ar 20 dar galėtume mokėti, bet kai pareina šimtus siekiančios sąskaitos, baisu darosi“, – guodėsi moteris.

Kreipėsi į VKEKK

Kaip sakė A. Galdikienė, pirmą kartą gyvenime ji neapsikentusi parašė skundą. Raštą adresavo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

Savo atsakyme, pavadintame „Sprendimas dėl šilumos punkto įrenginiuose sunaudotos elektros energijos“, VKEKK specialistai rašo, jog Komisija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą, kuriame A. Galdikienė buvo nurodžiusi, jog UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ naudoja namo elektros energiją šilumos apskaitos prietaiso veikimui, tačiau nemoka už suvartotą elektros energiją.

„Vadovaujantis Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo 60.3 punktu, Komisija pripažįsta Jūsų reikalavimus nepagrįstais ir atmeta Jūsų skundą“, – toks buvo Komisijos verdiktas.

Kuo gi VKEKK jį grindė?

„Informuojame, jog Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje šilumos punktas apibūdinamas kaip prie šilumos įvado prijungtas šilumos perdavimo tinklo įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui ir yra neatskiriama namo dalis, todėl atjungus elektros energijos tiekimą šilumos punktui, šiluma negalėtų būti transformuojama pristatymui į pastato šildymo prietaisus, t.y. nebūtų įmanoma patiekti šilumos į kiekvieno buto šildymo prietaisus“, – dėstoma rašte.

Gyventojai turi mokėti

Toliau savo rašte Komisija aiškina: „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 45 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui ir yra įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas šilumos punkto įrenginiuose sunaudotai elektros energijai apskaityti, valdytojas, pagal sudarytą sutartį su elektros energijos tiekėju, šilumos punkte suvartotą elektros energiją paskirsto daugiabučio namo butų ir (ar) patalpų savininkams proporcingai jų turimai nuosavybės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, Taisyklių 45 punkte teigiama, kad jeigu šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui, o elektros energijos apskaitos prietaisas šilumos punkto įrenginiuose sunaudotai elektros energijai apskaityti nėra įrengtas, elektros energijos sąnaudos už šilumos punkte suvartotą elektros energiją paskirstomos jas priskiriant bendrosioms namo elektros energijos sąnaudoms ir apmokamos gyventojų bei pastate esančių juridinių asmenų pagal proporcingą jų nuosavybės dalį, t.y. vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, elektros energijos sąnaudos nėra įtraukiamos į šilumos kainą, todėl tokia tvarka nepažeidžia vartotojų interesų“.

„Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, šilumos punkto elektros sąnaudas turi apmokėti galutiniai vartotojai, t.y. namo gyventojai, nes būtent jų poreikiams tenkinti yra naudojama elektros energija“, – tokia galutinė VKEK komisijos išvada.

Pasak A. Galdikienės, ir ji, ir kiti gyventojai supranta, kad mokėti reikia. Tačiau jie pageidautų, kad jų šilumos punkte būtų įrengtas VKEKK minimas elektros energijos apskaitos prietaisas šilumos punkto įrenginiuose sunaudotai elektros energijai apskaityti. Tada bent jau būtų aišku, kiek išties elektros energijos sunaudojama ir nekiltų abejonių, kas ką „suka“.

Viskas – vartotojų labui?

„Palangos daugiabučių gyventojai dėl elektros energijos suvartojimo šilumos punktuose paskutinį kartą į „Litesko“ ir savivaldybės tarnybas kreipėsi daugiau nei prieš metus – 2011-ųjų liepos mėnesį, – teigė UAB ,,Litesko“ filialo ,,Palangos šiluma“ direktorius Rimantas Kregždė. – Tiek „Litesko“ aptarnaujamuose namuose, tiek daugiabučiuose kituose Lietuvos miestuose, šilumos tiekėjams įrengiant individualius automatinius šilumos punktus, skirtus geresniam šilumos kiekio paskirstymui ir šilumos taupymui, šių punktų elektros įrenginiai yra prijungti prie namo bendrojo naudojimo elektros tinklų. Prie jų prijungti ir kiti namo bendrojo naudojimo elektros įrenginiai, pavyzdžiui, laiptinių apšvietimas“.

Direktorius pakartojo VKEKK minimas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas, kad jei šilumos punktai priklauso šilumos tiekėjui, o elektros energijos apskaitos prietaisas šilumos punkto įrenginiuose sunaudotai elektros energijai apskaityti nėra įrengtas, elektros energijos sąnaudos už šilumos punkte suvartotą elektrą paskirstomas jas priskiriant bendrosioms namo elektros energijos sąnaudoms ir apmokamas gyventojų ir pastate esančių juridinių asmenų pagal proporcingą jų nuosavybės dalį.

„Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus, – aiškino R. Kregždė. – Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims, kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai“.

Pagal Metrologijos įstatymą ir kitus galiojančius teisės aktus juridinio asmens atsiskaitymams, kai nuo prekių energijos ar paslaugų kiekio priklauso galutinis mokėjimas, yra taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Tuo tarpu elektros tinklo operatoriaus atskiri įvadai ar apskaitos prietaisai šilumos punktuose sunaudotai elektros energijai apskaičiuoti šiuo metu nėra įrengti. Tam, kad elektros energijos tiekėjas galėtų pateikti sąskaitą šilumos tiekėjui už individualiame šilumos punkte suvartotą elektros energiją, šilumos punkte turi būti papildomai įrengtas elektros energijos įvadas arba atskira apskaita, atitinkanti Metrologijos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus.

Finansinė našta pasunkėtų

„Elektros įrenginiai gali būti prijungiami prie operatoriaus tinklo ir apskaita gali būti įrengiama tik atlikus visą eilę veiksmų, susijusių su techninių sąlygų aprašo parengimu, projektavimo techninių sąlygų išdavimu, techninių sąlygų įvykdymu iš šilumos punkto – šilumos tiekėjų – ir šilumos punkto patalpos – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių-savininkų pusės. O taip pat – apmokėjus už naujos apskaitos įrengimą ar elektros vartotojo įrenginių prijungimą prie operatoriaus tinklo“, – aiškino kaip būtų galima įrengti atskirą apskaitos prietaisą R. Kregždė.

Direktorius teigė, jog tam būtų reikalingos reikšmingos apimties šilumos ir elektros tiekėjų investicijos, kurios būtų įtrauktos į šių energijos rūšių kainas, ir galiausiai padidintų bendrą finansinę naštą energijos vartotojams – daugiabučių gyventojams.

„Kyla pagrįstų abejonių dėl vartotojų mokėjimų už šilumos punktuose suvartojamą elektros energiją perkėlimo į diferencijuotą tokiems daugiabučiams namams šilumos kainą tikslingumo, nes esamos tvarkos keitimas, su tuo susijusios investicijos ir išlaidos niekaip nebūtų susijusios su šilumos tiekimo kokybės, saugumo ar patikimumo didinimu, o rezultate padidintų tik bendrą finansinę naštą visų daugiabučių gyventojams – šilumos ir elektros energijos vartotojams“, – sakė UAB ,,Litesko“ filialo ,,Palangos šiluma“ vadovas.