Uostininkai baiminasi būsimų kaimynų

Klausimas dėl sutikimo leisti Klaipėdos savivaldybės administracijai formuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise valdomų pastatų Strėvos g. 5, kuriame yra įsikūręs Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, ir Strėvos g. 9, kuriame yra vaikų lopšelis darželis "Aušrinė", svarstytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje. [CITATA]

Reikia 8-9 milijonų

Minėti pastatai ir sklypai nepatenka į uosto rezervinę teritoriją - tai jau išaiškino teismas. Darželio veikla būtų nutraukta, saviraiškos centras iškeldintas. Kadangi objektai yra šalia uosto veikla užsiimančių kompanijų, yra nustatytos sanitarinės zonos, tad šioje apie 2,3 ha teritorijoje pagal Miesto bendrąjį planą numatyta infrastruktūra generaliniams kroviniams laikyti.

Norint sutvarkyti abu minėtus sklypus, kad juose būtų galima laikyti generalinius krovinius, pasak Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mušeckienės, reikėtų investuoti 8-9 mln. litų.

Uosto direkcija atliko apklausą, kuri iš uosto krovos kompanijų, esančių šalia tos teritorijos, norėtų joje plėtoti savo veiklą. Susidomėjimą parodė tik vienintelė UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, tačiau bendrovė interesų turėtų tik po to, kai Uosto direkcija investuotų 8-9 mln. Lt. O pastaroji neketina tiek lėšų investuoti į tokią nedidelę teritoriją.

Uostininkų nerimas pagrįstas

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo komercijos direktorius Arvydas Skuodas teigė, kad bendrovę domintų šalia esantis sklypas, tačiau jis neturi akcininkų įgaliojimo kalbėti šiuo klausimu.

LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška paaiškino, kad nors uostui ir labai trūksta rezervinių teritorijų kompanijų veiklai plėtoti, tačiau jo įmonei gabenti savo krovinius vos ne 2 km į ir iš minėtos teritorijos neapsimokėtų.

Profesorius Vytautas Paulauskas atkreipė dėmesį į sanitarines zonas. Jo manymu, asmenys, nutarę, tarkime, kuriame nors iš tų pastatų įrengti senelių namus, privalėtų žinoti, jog yra nustatyta sanitarinė zona, kurios keisti ateityje nebus galima.

Jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis siūlė Uosto direkcijai ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovams kartu labai gerai apsvarstyti šį klausimą. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Audrius Pauža savo ruožtu tikino, kad uostininkų nerimas yra pagrįstas, nes neretai visi planai realybėje pasikeičia.

"Gerai išanalizuokime tą klausimą, sugaišime gal kokį mėnesį ar du, bet būsime ramūs", - sakė jis.

Direkcijos ir savivaldybės atstovai bandė aiškinti uostininkams, kad po privatizacijos minėtų pastatų savininkai neturėtų trukdyti uosto veiklai, nes to daryti neleistų Miesto bendrasis planas. Savininkai esą išsinuomotų sklypus iš miesto savivaldybės, ir tiek.

Tačiau uostininkams tai kelia nerimą, nes jau turėtas ne vienas skaudus pavyzdys, kai pakeičiama ir sklypo paskirtis, ir viešbučiai atsiranda ten, kur jų neturėtų būti. Uostininkai norėtų, kad vis dėlto būtų kaip nors aiškiau reglamentuota, jog naujieji pastatų savininkai netrukdys uosto veiklai.

Klumpama lygioje vietoje?

Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui tokie uostininkų svarstymai pasirodė keisti, jis pavadino tai klupimu lygioje vietoje. Jo manymu, nors sviestu košės ir nepagadinsi, bet ilgos diskusijos, kai ir taip viskas aišku, kai viskas numatyta Bendrajame plane, gali turėti neigiamos įtakos Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos statybos darbų pradžiai.

Žinia, Keleivių ir krovinių terminalas jau baigiamas statyti, jam reikalingas privažiavimo kelias - Baltijos prospekto tęsinys.

Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas pažymėjo, kad jeigu uostininkai nutars šį klausimą svarstyti dar du mėnesius, jie vėliau neturėtų reikšti pretenzijų, jog stringa privažiuojamojo kelio į Keleivių ir krovinių terminalą reikalai.

Galų gale po ilgų diskusijų vis dėlto buvo nutarta pritarti tam, kad savivaldybė formuotų tuos du minėtus sklypus, klausimo svarstymas nebuvo atidėtas.