Veršių kaime (Joniškio rajonas) ūkininkas Alvydas Malinauskas iš valstybės nuomojamoje žemėje atkasė gigantišką riedulį, kurio didžioji dalis slypėjo po žeme. Čia augęs vyras sako seniai svajojęs akmenį parodyti visuomenei. Lietuvos geologų tarnybos direktorius Jonas Satkūnas spėja, kad šis akmuo gali patekti tarp didžiausių Lietuvoje riedulių.
Daugiau kaip penkių metrų aukščio
Žemės ūkio technika ir kastuvu atkastas riedulys supamas nuolat besikaupiančio vandens. Jis yra daugiau kaip penkių metrų aukščio. Tiksliau išmatuoti nepavyko, nes dalis giganto tebėra po žeme. Ūkininkas Alvydas Malinauskas spėja, kad slepiasi dar mažiausiai pusmetris.
Riedulio apimtis – 15,3 metro, jo svoris turėtų siekti bent porą šimtų tonų.
Prie šio giganto vyras su talkininkais plušėjo ne vieną savaitę. Pradėjo kasti žemę nuo vasaros. Paskui reikėjo imti derlių, tad kuriam laikui darbus nutraukė.
Riedulį atkasti svajojo seniai
Žagarėje gyvenantis ūkininkas „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad atkasti gigantą, kurio virš žemės buvo matomas tik nedidelis kyšulys, svajojo nuo jaunystės.
Svajonę realizuoti jam pavyko po to, kai praėjusiais metais 25-eriems metams išsinuomojo 1,4 hektaro valstybinės žemės, kurioje ir stūkso gigantas. Valstybinės žemės plotas šliejosi prie kaimyno 20 hektarų sklypo, kurį A. Malinauskas taip pat nuomojasi.
„Ten toks durpynas, nėra didelio derlingumo. Galima sakyti, kad tik dėl akmens ir nuomojausi sklypą“, – sakė ūkininkas, norintis, kad nykstantis jo gimtasis Veršių kaimas turėtų kuo pasigirti, svečiams ką parodyti. Iki šiol kaimą garsino didžiulis Byčių ąžuolas, kurio amžius gali būti 300 metų.
Bandė iškasti melioratoriai
A. Malinauskas, būdamas vaikas, su draugais prie didžiojo akmens bėgiodavo, ant jo laipiodavo ir saulėje šildydavosi.
Vyras mena, kad tuo metu, kai melioratoriai sausino laukus, šis akmuo buvo atkastas. Trimis vikšriniais traktoriais bandyta jį ištraukti, tačiau nepavyko.
Gigantas liko stūksoti dar kelis dešimtmečius po dirva, tik pačia viršūne iškilęs virš jos. Į tą viršūnę, anot vietinių gyventojų, ne kartą trenkė perkūnas. Galbūt akmuo turi metalo priemaišų. Jis rausvos spalvos, greičiausiai granitinis.
A. Malinauskas galvoja vietą aplink riedulį sutvarkyti, nutiesti tiltelį, kad jį galėtų norintys apžiūrėti. Tiesa, akmuo guli žemiau netoliese tekančio kanalo, tad vanduo aplink jį, matyt, visą laiką kaupsis, ir viso jo dydžio regėti nebus įmanoma, ypač pavasarį polaidžio metu.
Ūkininkas A. Malinauskas svarsto kreiptis į Žagarės regioninio parko direkciją, kad padėtų pasirūpinti rieduliu ir galbūt jis būtų paskelbtas bent jau Joniškio rajono gamtos paminklu.
Gali patekti į didžiausių dešimtuką
Pakomentuoti, ar rastas riedulys – išskirtinis Lietuvoje ir kuriuo laikotarpiu jis galėjo susiformuoti bei atsirasti Joniškio rajono apylinkėse, „Šiaulių kraštas“ paprašė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno:
– Pagal jūsų pateiktus duomenis, gali būti, kad minėtas riedulys patenka į didžiausių Lietuvos riedulių dešimtuką arba bent jau dvidešimtuką. Nežinant tikslių išmatavimų, kol kas sudėtinga daugiau komentuoti, spręsti, iš ko jis sudarytas.
Tokio dydžio akmenų nėra labai daug ir paprastai jie paskelbiami gamtos paveldo objektais. Tai atlieka Saugomų teritorijų tarnyba, vadovaudamasi Geologijos tarnybos vertinimu ir išvadomis. Net jeigu akmuo nepateks tarp saugomų objektų, jis bus įregistruotas Lietuvos reprezentatyviausių geotopų sąraše.
Minimas akmuo Joniškio rajono apylinkes, matyt, pasiekė paskutiniojo ledynmečio laikotarpiu, greičiausiai maždaug prieš 25 tūkstančius metų. Jis galėjo atkeliauti iš Vakarų Suomijos. Akmenį apžiūrėjus bus galima geriau lokalizuoti jo kilmės vietą ir nustatyti sandarą.
Didžiausias - Barstyčių akmuo
Šiuo metu Lietuvoje didžiausiu laikomas Barstyčių akmuo Skuodo rajone. Jis yra 13,4 metro ilgio, 7,5 metro pločio ir 3,6 metro aukščio virš žemės. Šis milžiniškas akmuo sveria 680 tonų.
Jį 1957 metais kasdami griovius aptiko melioratoriai. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą. Tada ir nustatyta, kad šis akmuo didesnis už anksčiau didžiausiu Lietuvoje laikytą Puntuką.
Kiti, patenkantys į Lietuvos didžiausių akmenų dešimtuką, rieduliai yra šie: Kriaučiaus akmuo (Kelmės rajone), akmuo „Mokas“ (Ukmergės rajone), Šilalės akmuo (Šilalės rajone), Vištyčio akmuo (Vilkaviškio rajone), akmuo „Daubos kūlis“ (Kretingos rajone), Vosgėlių akmuo (Utenos rajone), Didysis Dzūkijos akmuo (Alytaus rajone), Velnio akmuo (Druskininkų savivaldybės teritorijoje).
Jono TAMULIO nuotr.
Rašyti komentarą