Tikisi, kad politikavimas neužkirs kelio partnerystei

Klaipėda tikisi, jog Vyriausybė ir Seimas nevilkins Jūrų uosto įstatymo pataisų svarstymo.

Į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtrauktas ir Klaipėdoje itin laukiamas Jūrų uosto įstatymo 33 str. papildymo svarstymas stringa parlamente, nors šią įstatymo pataisą planuota patvirtinti dar rugsėjį. Po įstatymo projekto svarstymo Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje dokumentas grąžintas jo rengėjams.

Uosto įstatymo 33 str. pataisa siekiama sureguliuoti Klaipėdos miesto ir neatsiejamos jo dalies – uosto – santykius. Projekte, kurį parengė LR Susisiekimo ministerija, numatoma, jog Uosto direkcijos paskirstytinojo pelno dalis turėtų būti skiriama Klaipėdos miesto savivaldybės įgyvendinamiems, su uosto veikla susijusiems viešosios paskirties infrastruktūros plėtros projektams finansuoti. Į Seimo komitetus atkeliavusį dokumento projektą analizavę Juridinio departamento specialistai nustatė, jog jis prieštarauja Valstybės biudžeto sandaros įstatymui, dėl to šis projektas turi būti tobulinamas. Vienas iš šios pataisos rėmėjų, Seimo narys A. Endzinas po projekto svarstymo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje negalėjo prognozuoti, kuriam laikui nusitęs šio teisės akto priėmimo procedūra, ar jis dar gali būti patvirtintas paskutinėje kadenciją baigiančio parlamento sesijoje.

Šios pataisos nuosekliai siekianti Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos vadovai įsitikinę, jog būtent įstatymas turi aiškiai apibrėžti miesto ir uosto santykius, įteisinti uostininkų pareigą finansiškai prisidėti prie abiems pusėms svarbių projektų įgyvendinimo. Dėl to neretai kyla įtampų ir diskusijų tarp sparčiai krovą didinančio uosto ir dėl to įvairių nepatogumų patiriančio miesto.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas teigia tikįs, jog LR Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos ras būdą kuo greičiau suderinti įstatymų prieštaravimus, kad uostamiesčiui aktuali pataisa nepaskęstų klampiose teisinėse procedūrose ir sugrįžtų dar į šios Seimo sesijos darbotvarkę. „Politinė situacija palanki vilkinti šį klausimą, tačiau noriu tikėti, jog Vyriausybės vadovai nepraras iki šiol turėto energetinio užtaiso išspręsti įsisenėjusią problemą“,- sakė Klaipėdos miesto vadovas.

Viena iš priežasčių, paskatinusių Vyriausybę kuo skubiau teikti Jūrų uosto įstatymo pataisą Seimui,- Klaipėdoje numatomas statyti Suskystintų gamtinių dujų importo terminalas. Pirminėse diskusijose dėl šio projekto įgyvendinimo uostamiestyje Klaipėdos vadovams pavyko įtikinti Vyriausybės institucijų atstovus, jog įstatymu įteisinus miesto ir uosto partnerystę, numačius lėšas miesto infrastruktūros projektams įgyvendinti, būtų galima tikėtis ne tik abipusės ekonominės naudos, bet ir palankesnio bendruomenės požiūrio į ambicingus uostininkų plėtros planus.