Teršalų išsiliejimo Šyšoje byla liko stalčiuose

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, ją nuo 2008-ųjų nagrinėjusi , taip ir nepriėmė nei išteisinamojo, nei apkaltinamojo nuosprendžio. Šiemet spalio 19-ąją ją nutraukė.

Tokią savo nutartį motyvavo tuo, jog suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Civilinis ieškinys,kurį teikė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (KLRAAD), liko nenagrinėtas.

Šilutės savivaldybės mero pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Balčytis ir jo bendraturtis Aleksas Skablauskas, bendrai valdę ir į bankrotą atvedę kiaulininkystės įmonę „Grabupėliai“, nusimetė jų pečius slėgusios galimos baudžiamosios atsakomybės už gamtos teršimą naštą.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūra, pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl padarytos didelės žalos gamtai 2007 kovo 4-ąją, šią baudžiamąją bylą perdavė teismui tik po 1,5 metų. Nors žalos dydį – 1,66 mln. litų – KLRAD pareigūnai apskaičiavo, nuo ekologinės avarijos parėjus vos dviems mėnesiams.

Bet aplinkosaugininkai išieškoti ją iš avarijos kaltininko civiline tvarka negalėjo. Prokuratūra ieškinį prijungė prie baudžiamosios bylos. O ji strigo nuo pat pirmųjų mėnesių.

Šilutiškiai šią istoriją komentuoja paprastai – valstybė tik baudas už meškeriojimą be leidimo iš žmogeliukų moka susirinkti , o dantis atšimpa, kai susiduria su stambiausiais teršėjais.

Tada, 2007-ųjų kovą, į aplinką išsiveržė 22 tūkst. 524 kubiniai metrų teršalų, jie kanalizuotu Grabės upeliu ir melioracijos grioviais pasiekė Šyšos upę. Joje ėmė gaišti žuvys.

Tyrėjai nustatė, jog pylime, kuris juosia srutų rezervuarą, jau anksčiau buvo atsiradęs plyšys, kurį darbuotojai kelis kartus nesėkmingai taisė, uždėdami ant jo smėlio maišus. Išpumpuoti skystą mėšlą iš sklidino rezervuaro į bet kurį kitą, tuo metu buvusį tuščią, ir imtis kapitalinio šlaito remonto, kol jame neatsivėrė įgriuva, niekas nesiėmė.