Teritorijų planavimą reglamentuos naujas įstatymas

Kokie esminiai pokyčiai?

Nuo šiol teritorija turės būti planuojama kompleksiškai. Prie kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų yra priskiriami detalieji ir bendrieji planai. Tai reiškia, kad nustatytas mažiausias detalaus planavimo objektas bus kvartalas, nebe žemės sklypas. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuos Savivaldybės administracijos direktorius. Fiziniai ir juridiniai asmenys turės planavimo iniciatyvos teisę (planavimo iniciatoriai) ir galės Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti Savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Planavimo iniciatoriai su Savivaldybės administracijos direktoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą, turės sudaryti sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šių sprendinių įgyvendinimui bus reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais. Pakeisti žemės naudojimo paskirtį ar būdą bus galima be detaliųjų planų – užteks Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, jeigu tai bus numatyta savivaldybės ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Padalinti žemės sklypą į mažesnius sklypus bus galima žemės valdos projektais.

Ar tai reiškia, kad teritorijų planavimo procedūros norintiems statyti bus paprastesnės?

Mano galva, naujasis Teritorijų planavimo įstatymas tik labiau sugriežtins chaotišką teritorijų planavimą. Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad detalieji planai nerengiami neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo nustatytais atvejais, statant statinius sodo mėgėjų teritorijose, neurbanizuotose teritorijose, kuriuose numatomas žemės ūkio veiklos plėtojimas. To paties straipsnio 5 dalyje yra pasakyta, kad detaliųjų planų objektai yra: esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai; esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai. Minėto įstatymo 20 straipsnyje išvardinti visi statybų ir sklypų formavimo atvejai, kai nereikalingas detalusis planavimas.

Susipažinote su naujuoju įstatymu. Gal yra punktų, kuriuos reikėtų tobulinti?

Manau, kad nuo ateinančių metų sausio 1 dienos pradėjus taikyti naująjį Teritorijų planavimo įstatymą ir paaiškės jo privalumai ir trūkumai. Dabar dar labai sunku pasakyti, ką reikės jame tobulinti ar iš esmės keisti. Ir šiandien derindami statybų projektus privalome vadovautis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu, kuriame nustatyti planavimo reglamentai. Tiek mūsų rajono, tiek kitų savivaldybių bendruosiuose planuose vienoje teritorijoje gali būti keletas reglamentų. Tuomet nebeaišku, kokius reglamentus reikėtų taikyti konkrečiam žemės sklypui. Problemų, išduodant statybos leidimus, išvengsime ten, kur turėsime parengtus miestų, miestelių bendruosius planus. Pavyzdžiui, Priekulėje, Gargžduose (parengtas, bet dar nepatvirtintas), Vėžaičiuose, Kretingalėje (rengiami iš ES lėšų), Doviluose ir Endriejave (pradedami rengti iš ES lėšų). Siekiant suvaldyti planavimą, šiuo metu rengiamas Kraštovaizdžio specialusis planas, kuris papildys ir integruosis į Bendrąjį planą. Bus griežčiau reglamentuota statybų galimybė. Pagal Bendrąjį planą dabar statyba galima beveik visose rajono teritorijose. Kraštovaizdžio specialiajame plane bus numatyta plėtra aplink esančias gyvenvietes, kad žmonės nekurtų keleto arų sodybų viduryje laukų, kur nėra jokios inžinerinės infrastruktūros. Žinoma, tai negalios ūkininkams.

Ar įstatymo paaiškinimai neturėtų būti išdėstyti poįstatyminiuos teisės aktuose?

Taip, bet kol kas jie neparengti. Keičiantis Teritorijų planavimo įstatymui, keičiasi ir Žemės įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti. Iki šiol Vyriausybė nespėjo parengti visų poįstatyminių aktų. Tiesa, numatoma, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bus įgyvendinami pasitelkus teritorijų planavimo iniciatyva pasinaudojusių asmenų lėšas. Tai šiek tiek drausmins piliečius, siekiančius greito pelno, išpardavus padalintus sklypelius.

Kaip pagal naująją tvarką apie teritorijų planavimą bus informuojama visuomenė?

Kartu su Teritorijų planavimo įstatymu keičiasi ir visuomenės informavimo tvarka. Pagrindinė informacija bus skelbiama elektroninėje erdvėje ir seniūnijų skelbimų lentose (nebe vietinėje spaudoje). Sukurta tik dar iki galo neįdiegta speciali programa TPDRIS, kurioje bus viešinama informacija apie teritorijų planavimą. Planavimo procedūros numato ne tik viešinimą, bet ir konsultavimąsi su gyventojais. Taigi, žmonės turėtų būti aktyvūs ir domėtis, kas planuojama kaimynystėje.

Ar nejaučiama teritorijų planavimo suaktyvėjimo šiuo metu, prieš įsigaliojant naujajai tvarkai?

Pastaruoju metu Savivaldybė sulaukia daug piliečių prašymų rengti detaliuosius planus. Mat išsiėmę planavimo sąlygas dabar, planavimo procedūras galės užbaigti senąja tvarka, kuri gyventojams tapo įprasta. Vis dėlto, nereikėtų baimintis naujovių, nes įstatymai keičiami ir tobulinami visuomenės gerovei.

Kalbėjosi Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Ratkienė.