Teismas leido užstatyti pajūrį: Šventosios nameliai gali virsti daugiabučiais

Kelių kilometrų besitęsiančios jūros pakrantės ruože Šventojoje išsibarsčiusius medinius poilsio namelius netrukus gali pakeisti privatūs dviaukščiai kotedžai, kurių tvoros žmonėms užkirstų priėjimą prie jūros.

Tokia grėsmė iškilo po to, kai Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bendrovių „Durpeta“, „Renavo durpynas“ ir dviejų asmenų skundus ir įsiteisėjusia nutartimi pripažino, kad jiems priklausantys mediniai poilsio nameliai daugiau nei prieš 50 metų pastatyti teisėtai.

Prašymai būdavo atmetami

Toks teismo sprendimas Palangos savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.

Iki šiol savivaldybę ir valstybės institucijas be perstojo atakavo visi medinius namelius siekę įteisinti jų savininkai, tačiau teismuose tokie prašymai būdavo atmetami.

Pernai ir užpernai išnagrinėjęs tris panašias civilines bylas Aukščiausiasis teismas nutarė, kad tokio pobūdžio statiniai negali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, nes nėra pateikta įrodymų, kad jie buvo pastatyti gavus statybos leidimus, o statyba baigta statinį priėmus naudoti.

Dar prieš penkerius metus Aukščiausiasis teismas buvo išaiškinęs, kad teisėtai statinį pasistatęs asmuo savo nuosavybės teisę turėtų registruoti administracine tvarka.

Šventojoje esantys nameliai niekada nebuvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl pirmiausia jie turi būti įteisinami pradėjus viešojo administravimo procedūrą.

Vadovaudamiesi tokia Aukščiausiojo teismo nustatyta praktika Palangos apylinkės ir Klaipėdos apygardos administracinis teismai nuo 2012 iki 2017 metų išnagrinėjo 18 bylų, kuriose visi ieškovų prašymai buvo atmesti.

Teismas rėmėsi prielaidomis

„Durpetos“ ir kitų šalių ieškinys ir šį kartą buvo atmestas pirmos instancijos teisme, tačiau apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nusprendė kitaip.

Ieškovai teismui nepateikė nė vieno tiesioginio dokumento, įrodančio, kad šalia Šventosios uosto krantinės esantys 36 mediniai nameliai buvo pastatyti teisėtai.

Teismas rėmėsi tik 15 namelių statybą 1968 metais leidžiančio Valstybinės statybos inspekcijos akto nuorašu ir tuometės Durpių pramonės valdybos aukštų valdininkų bei Kretingos rajono, kurio teritorijai tada priklausė Šventosios gyvenvietė, vykdomojo komiteto susirašinėjimais.

Iš jų paaiškėjo, kad daugiau nei prieš 50 metų buvo nuspręsta Šventojoje pastatyti per 70 laikino tipo statinių stovyklavietę Lietuvos durpių pramonės darbuotojams ilsėtis.

Tačiau nei projektų, nei statybos leidimų, nei objektų pridavimo aktų ieškovai nepateikė.

Teismas nutarė, jog pateikti archyviniai įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad tokie dokumentai iš tiesų buvo, tik jie neišliko.

Remiantis tuo teismas pripažino juridinę reikšmę turintį faktą, kad visi šie mediniai nameliai buvo pastatyti teisėtai ir valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti.

Gali virsti tikrais namais

Savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį ne kartą skundė, tačiau Aukščiausiasis teismas jų nepriėmė nagrinėti.

„Gautuose atsakymuose net nenurodoma, kaip vertinti anksčiau priimtas to paties teismo nutartis, kuriose panašūs įrodymai nėra pripažįstami“, – teigė Palangos savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas.

Be to, teisininko įsitikinimu, tokie nameliai tėra laikini pastatai, todėl jie iki šiol ir nebuvo registruojami Nekilnojamojo turto registre.

„Nors ieškovai teismui pateikė ekspertizės išvadą, kad šie nameliai esą turi pamatus ir yra tvirtai susieti su žemės paviršiumi, neaišku, kokius statinius vertino ekspertai.

Šie vasarnamiai negali būti pripažįstami nekilnojamaisiais daiktais, nes ore kabančius ir plytomis paramstytus namelius nors ir šiandien galima nukelti ir išvežti kitur. Pirmieji tokie poilsio nameliai Šventojoje ir atsirado juos perkėlus iš Neringos“, – teigė V.Korsakas.

Jau nori didelio sklypo

Klaipėdos apygardos teismo nuo kalno paleista sniego gniūžtė jau rieda žemyn ir grėsmingai didėja.

Mat tokia įsiteisėjusi teismo nutartis namelių savininkams jau leidžia pastatus registruoti Nekilnojamojo turto registre, o savivaldybę įpareigoja jiems suteikti adresus.

„Durpetos“ įmonė jau ruošia detalųjį planą, kuriuo keičiama žemės naudojimo paskirtis iš komercinės į rekreacinę ir apie visus namelius formuojamas maždaug 90 arų žemės sklypas.

„Tai reiškia, kad šioje vietoje niekas nebeuždraus atlikti namelių rekonstrukcijos juos paverčiant dviejų aukštų poilsiui skirtais privačiais kotedžais, kuriuos dalimis bus galima pardavinėti poilsiautojams.

Daugiabučiais virtusių kotedžų savininkai savo sklypą galės apsitverti, ir šioje vietoje žmonės prie uosto krantinės neprieis“, – tokią šios teritorijos ateitį prognozuoja Palangos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Žydrūnas Žvirblis.

Maža to, remdamiesi tokia teismo nutartimi dabar maždaug 800 Šventojoje esančių medinių namelių savininkai gali bandyti įrodinėti jų pastatymo teisėtumą, o įteisinę – juos paversti privačiais namais, stovinčiais vos pora šimtų metrų nuo jūros.